Sunday, August 22, 2010

განვითარება, გლობალიზაცია და ახალი უთანასწორობები საქართველოში



marina musxeliSvili

evropuli integracia da politikis axali dRis
wesrigi

sabWoTa kavSiris daSlisa da damoukideblobis mopovebis
Semdeg qveynis farTo gagebiT dasavluri orientacia
sazogadoebis mier praqtikulad ukamaTodaa miRebuli.
Tumca ki es dasavluri orientacia mravalganzomilebiani
cnebaa, rac mas garkveul ideologiur datvirTvas
aniWebs.
pirvel rigSi am ideologiuri Cixidan amosasvlelad
dasavlur orientaciaSi aq iqneba nagulisxmevi qveynis
ganviTarebis civilizaciuri ganzomileba, ganviTarebis
strategiuli mimarTuleba da ara geopolitikuri problematika,
romelic SesaZloa ufro taqtikuri xasiaTis
iyos. meore, ufro siRrmiseuli sxvaoba ukavSirdeba erTmaneTisgan
dasavluri integraciis ori komponentis gancalkevebas
– sistemuri transformaciisa da socialuri
winsvlisa, anu sakuTriv sazogadoebis ganviTarebisa dasavluri
tipis qveynis mimarTulebiT.
bunebrivia, rom saqarTvelos „prodasavluri~ transformaciis
dRis wesrigs pirvel wlebSi gansazRvravdnen
sistemuri gardaqmnebi (damoukdebeli saxelmwifos
formireba, sabWoTa sistemis demontaJi, demokratiis
damkvidreba, ekonomikis sabazro transformacia), romlebic
memarjvene-liberaluri politikuri ganzomilebis
Rirebulebebs pasuxobda. am ganzomilebasTan dakavSirebuli
gardaqmnebi - dawyebuli politikuri partiebis
dafuZnebiTa da arCevnebis CatarebiT, adamianis uflebebiT,
samoqalaqo TavisuflebebiT, sabazro ekonomikuri
gardaqmnebiT da sxva –sakmaod swrafad (ramdenime wlis iarseganmavlobaSi)
diskursulad iqna aRiarebuli da institucionalurad
(raRac donemde) miRweuli, Tumca, cxadia,
ara im xarisxiT, rom saqarTvelo dasavluri standartebis
qveyana gamxdariyo. vinaidan srulad es transformacia
ver ganxorcielda (xolo amJamad pirveli
wlebis miRwevebis garkveuli reviziac ki xdeba), ar aris
gasakviri, rom politikuri diskursi da sazogadoebrivi
Zalixmeva sakmaod grZelvadian perspeqtivaSi da dRemdec
sistemuri gardaqmnebis memarjvene-libraluri diskursis
RirebulebiT darCa dominirebuli.
saqarTvelos dominanturi politikuri diskursis amgvari
calmxrivoba gviSlis xels davinaxoT, is, rom
saqarTvelos realoba dRes sakmaod gansxvavebulia imisgan,
rasac is 20 wlis winaT warmoadgenda. dasavluri
integraciis miznis misaRwevad saqarTvelos ukve sxva,
axal gamowvevebze reagireba esaWiroeba. es gamowvevebi ki
sxva ganzomilebis gaswvriv lagdeba – isini ara sistemuri
transformaciis, aramed ganviTarebis RerZiT nakarnaxev
logikas pasuxobs.
ganviTarebis TvalsazrisiT ganvlili wlebis ganmavlobaSi
saqarTveloSi ori procesi mimdinareobda, romlebic
sazogadoebaze struqturulad da siRrmiseulad
zemoqmedebda. pirveli da myisieri, magram xangrZlivi
zemoqmedebis mqone gardaqmna sabWoTa kavSiris civilizaciuri
sivrcidan gamosvliTa da misi maxasiaTeblebis
Semdgomi dakninebiT aris ganpirobebuli. swrafi gardaqmnebis
ricxvs Tavdapirvelad miekuTvneboda rusulenovani
sajaro sivrcidan qveynis de-iure amosvla, deindustrializacia
da ekonomikis kolafsi, romelic didwilad
regionuli omebiT iyo ganpirobebuli. SemdgomSi am
gardaqmnas daemata qveynis mosaxleobis samuSao kvalifikaciisa
da cxovrebiseuli unar-Cvevebis gaufasureba,
qveynis gaRaribeba, stabiluri, sistemuri umuSevroba,
qveyanaSi adre arsebuli kulturul-civilizaciuri kapitalis
moraluri moZveleba. amave dros sapirispiro process warmoadgenda qveynis
axal civilizaciur sivrceSi integrirebis safuZvelze
warmoqnili ganviTareba. es ganviTareba globalisturi,
saerTaSoriso Zalebis zegavleniT da daxmarebiT Rrmavdeboda.
axal, globalur sainformacio sivrceSi integracia,
inglisuri enis codna, kompiuteris floba, ucxouri
ganaTleba-treiningebi, axali tipis ekonomikuri
saqmianobis unar-Cvevebi, maRali socialuri mobiluroba,
da, imavdroulad, tradiciuli identurobebis gancdis
gamZafreba, maT Soris religiurisas, am ganzomilebis
gaswvriv lagdeba.
am ori procesis jamuri balansi socialuri TvalsazrisiT
ufro negatiuri aRmoCnda, vidre pozitiuri –
Zveli ufro male daingra, vidre axali Seiqmna, ramac
qveynis ekonomikuri, kulturuli da socialuri daqveiTeba
gamoiwvia. qveynis ganviTarebis jamur CamorCenilobas
Tan axlavs agreTve Sida uTanasworobebis zrda, rodesac
sazogadoebis met-naklebad „warmatebuli~ nawili
metad viwro umciresobas warmoadgens. marTalia, garkveuli
nawili sazogadoebis dRes sargeblobs bevri im upiratesobiT,
rac mas sabWoTa dros aklda, magram mosaxleobis
umravlesobisTvis rogorc dRevandeli realoba,
aseve samomavlo perspeqtivebi metad Sorsaa imisgan,
rac maT saSualo fenis kategoriisadmi miakuTvnebda.
sazogadoebis umravlesobisTvis dResdReobiT wina planzea
siRaribis, umuSevrobis, socialuri momsaxurebis
miuwvdomlobis problemebi. gaRrmavebuli sxvaoba
rogorc mTlianad qveyanasa da mis dasavlel mezobel
evropas Soris, aseve uTanasworoba sazogadoebis SigniT
siaxlisadmi adaptirebul, „mogebul~ umciresobasa da
danarCen sazogadoebas Soris, kiTxvis qveS ayenebs qveynis
evropuli da dasavluri ganviTarebis perspeqtivebs.
sazogadoeba dgas gzis gasayarze – Tavisi dasavluri
orientaciis miuxedavad is SeiZleba droTa ganmavloba-
Si ara dasavlur, aramed ganviTarebad qveynad iqces. qveynad,
romelSiac ar iqneba saSualo fena, aramed iarse bebs, erTis mxriv, mcirericxovani da SedarebiT SeZlebuli
elita, xolo meores mxriv, dabalkvalificirebuli
Raribi „masa~, romelic „meorexarisxovani~ adamianebisgan
Sedgeba.
problemebis simwvavis gaTvaliswinebiT SeiZleba vamtkicoT,
rom saqarTvelos Semdgomi „dasavleTizacia~ ukav-
Sirdeba ara imdenad Zveli sabWouri sistemis Semdgom
sistemur liberalizebas (rac gardaqmnebis pirvel wlebSi
iyo mniSvnelovani) aramed qveynis Semdgomi ganviTarebis
xasiaTs. am ganviTarebaSi ki aqtualuri xdeba axali
politikuri Rirebulebebi, romlebic ar iyo damaxasiaTebeli
sistemuri gardaqmnebis dRis wesrigisTvis da
romlebic socialuri Tanasworobis problematikas ukav-
Sirdeba. socialuri uTanasworobis zrda erT-erTi ZiriTadi
Semaferxebeli SeiZleba aRmoCndes imisTvis, rom
qveynis ganviTareba individualuri winsvlebis jamad iqces.
Tuki procesebi ise warimarTa, rom mosaxleobis ZiriTadi
nawili ver moaxdens warmatebul integrirebas axal
garemoSi, mcire umravlesobis integrireba SesaZloa gr-
Zelvadian perspeqtivaSi negatiuri, da ara pozitiuri
Sedegis momtani aRmoCndes evropuli integraciis TvalsazrisiT.
integraciul procesebSi mosaxleobis CarTvis am arasinqronulobis
mniSvnelobis danaxvas xels uSlis sajaro
sivrceSi sistemuri ganzomilebis dominanturi prevalireba,
rac miuTiTebs sajaro diskursis garkveulwilad
deterministul xasiaTze. rogorc Cans, miCneulia, rom
ganviTarebis problematikis gadaWra avtomaturad moyveba
sistemuri cvlilebebis gaRrmavebas, rac sinamdviles ar
Seesabameba (an, ufro sworad, sinamdvilis mxolod mcire
nawils warmoadgens). gasaTvaliswinebelia isic, rom
sistemuri gardaqmnisa da ganviTarebis ganzomilebebi gansxvavebuli
xasiaTisaa – pirvelis mastruqturirebelia
dixotomia Tavisufleba – araTavisufleba (liberaluri
demokratia sabWoTa totalitarizmis sapirispirod),
xolo meoris – dixotomia mogebuli – wagebuli/nakle bad mogebuli, an, tradiciul politikur dayofebSi
Targmnili, Tavisufleba –Tanasworoba. da Tuki pirveli,
amdenad, arakonfliqturia (aravis unda iyos araTavisufali),
meore ukavSirdeba interesTa realur dapirispirebas,
romelic iqneboda legitimuri, Tu ara wina
konfliqtiT generirebuli memarjvene–liberaluri Rirebulebebis
avtomaturi, deterministuli implicireba
sxva, damoukidebel ganzomilebaze, romlis boloebi, wesiT,
politikuri speqtris maformirebeli unda yofiliyo.
imisaTvis, raTa qveyanam SeZlos dasavluri ocnebis
xorcSesxma, dRes mas pirvel rigSi sWirdeba reagireba
ara sistemuri transformaciis memarjvene-liberalur
gamowvevebze, aramed ganviTarebis ganzomilebis „axali
memarcxene~ speqtris amocanebis gadaWraze. es gulisxmobs
pirvel rigSi reagirebas axal uTanasworobebze,
raTa isini ar gadaiqcnen siRrmiseul da gadaulaxav socialur
barierebad, romlebic sazogadoebis ZiriTadi
masis, da, Sedegad, mTeli qveynis grZelvadian CamorCenas
ganapirobeben. axali socialuri uTanasworobis zrdam
SeiZleba Seqmnas socialuri struqturis iseTi modelebi,
romelic evropuli sazogadoebis struqturuli mowyobisgan
metad gansxvavebuli aRmoCndeba.
sistemuri gardaqmnebis RerZisa da ganviTarebis RerZis
erTmaneTisgan gancalkeveba da am ukanasknelis yuradRebis
centrSi moqceva gvaZlevs SesaZleblobas davinaxoT, rom
axali uTanasworobebis warmoqnis ganmapirobebeli
saqarTveloSi marto sistemuri gardaqmnebi ar aris. es
uTanasworobebi, SesaZloa, pirvel rigSi ara imdenad
kapitalizmis Tanmdev movlenas warmoadgens, ramdenadac
axal, globalizaciasTan dakavSirebul relobebs ukav-
Sirdeba. isini, nawilobriv mainc (da avtoris azriT, didwiladac)
ganpirobebulia informaciuli globalizaciis
procesebSi qveynis CarTvis radikaluri xasiaTiT, romelic
aCens uzarmazar uTanasworobebs procesis monawile
aqtorebSi „warmatebulebsa~ da „warumateblebs~ Soris. korporaradikaluroba
aq ar aRniSnavs procesis daCqarebul wess.
piriqiT, SesaZloa mTavar problemas warmoadgendes is,
rom mosaxleobis didi umravlesoba ar aris (da verc
iqneba) globalizaciaSi, „cxovrebis axal sivrceSi~
CarTuli. radikalizacia am viTarebaSi aRniSnavs im
uzarmazar zegavlenas, romelsac es procesi TamaSobs
qveynis ganviTarebis formirebaSi. „Zvelis~ diskursuli
da ekonomikuri uaryofis fonze uaryofilia da ganvi-
Tarebis perspeqtivas moklebulia mosaxleobis didi nawili
(SesaZloa, didi umravlesoba), romelic ver, an ar
axdens siaxlesTan adaptirebas.
ganviTareba da globalizacia manuel kastelsis
mixedviT
wina paragrafSi iyo aRniSnuli, rom dominantur diskurss
saqarTveloSi ganapirobeben sistemuri gardaqmnis
ganzomilebidan SemorCenili memarjvene-liberaluri
Rirebulebebi da rom mas aklia memarcxene ganzomileba.
am memarcxene ganzomilebas ki unda qmnides sxva, memarjvene-
memarcxene dixotomia, romelic ganviTarebis RerZis
gaswvriv dalagdeboda. vinaidan ganviTarebis RerZis mTavari
gamowveva aq globalizaciur procesebTanaa dakav-
Sirebuli, saWiroa ganimartos, Tu ra igulisxmeba globalizaciaSi,
vinaidan Tavad es cneba metad bundovania da
mravali gansxvavebuli mniSvnelobiT gamoiyeneba.
globalizacia, farTo gagebiT, SeiZleba ganisazRvros,
rogorc „msoflio TanamSromlobis gafar-
Toebis, gaRrmavebisa da daCqarebis procesi, romelic
Tanamedrove sazogadoebrivi cxovrebis yvela aspeqts
moicavs: dawyebuli kulturiTa da damTavrebuli kriminaluriT,
finansuridan sulieramde~1. Tumca es (pirveladi)
ganmarteba uaRresad zogadia, da ar aris gamiznuli
globalizaciis specifiuri, axleburi xasiaTis
gamokveTaze, romelic sul or-sam aTwleuls iTvlis da romlis mTavar Semadgenel komponents da Tvisobriobas
informaciuli revolucia ganapirobebs.
zogierTi avtori ekonomikur da informaciul globalizacias
erTmaneTisgan asxvavebs, da globalizaciaSi
mxolod ekonomikur ganzomilebas gulisxmobs. sxvebi
orives ixilaven, magram aRniSnaven, rom globalizaciis
es ori komponenti faqtorulad marTlac met-naklebi
damoukideblobiT xasiaTdeba, Tumca ki urTierTdakav-
Sirebulia – Tanac ise, rom informaciuli globalizacia
met gavlenas axdens ekonomikurze, vidre piriqiT2.
informaciuli globalizacia, Tavis mxriv, erTgvarad
ori gansxvavebuli konceptis saxiT arsebobs. zogjer
is mxolod mzardi msoflio sainformacio qselebis aRmniSvnelad
gamoiyeneba, rac konceptualurad ar moicavs
mzardi informaciuli, post-industriuli ekonomikis
warmoqmnas, romelic, aseve zogierTi avtoris TvalsazrisiT,
ar Sedis globalizaciis cnebaSi, aramed gansxvavebul
faqtorad unda iyos miCneuli, vinaidan „codnaze
dafuZnebuli ekonomikebis~ zrda, maTi azriT, mxolod
dasavlur movlenad rCeba da misi globalizeba ar xdeba3.
sxva avtorebi miiCneven, rom globalizaciasa da informaciul-
teqnologiur revolucias Soris aris
mWidro kavSiri, da es faqtorebi erToblivad iwveven msoflio
maStabiT socio-ekonomikur Zvrebs4. is, rasac isini
erToblivad warmoqnian, aris axali informaciuli kapitalizmi,
romlis Sedegad warmoqmnili „digital divid~-
i kiTxvis qveS ayenebs globalizaciis „yvelasaTvis
momgebiani~ xedvis samarTlianobas. informaciuli globalizaciis
zrdas aseve mWidrod ukavSirdeba sxva ganzomileba
- kulturuli globalizacia.
rogorc vxedavT, globalizacia, rogorc cneba da
rogorc movlena, mravalwaxnagovania, da araerTgvarovnadac
Sefasebuli. is, razedac laparakia mocemul statiaSi,
Seexeba ara imdenad ekonomikur globalizacias -
iseTi SemadgenlebiT, rogorebicaa mzardi saerTaSoriso
vaWroba, investiciebi da transnacionaluri korpora ciebi, aramed, pirvel rigSi, informaciul globalizacias,
romelsac imavdroulad axali informaciuli
ekonomikis ganviTareba ganapirobebs. yvelaze axlos globalizaciis
am gagebasTan dgas manuel kastelsis analizi.
axali ganviTarebis miseuli, erTgvarad radikalizebuli
xedva mkafiod warmoaCens im siaxleebs, romlebsac
am statiaSi eqceva ZiriTadi yuradReba.
meoce saukunis bolo meoTxedSi, manuel kastelsis
mtkicebiT, iwyo ganviTareba socio-ekonomikuri mowyobis
axalma formam. dResdRobiT Cven axali istoriuli
transformaciis SuagulSi vimyofebiT. kapitalizmi,
romelmac mTeli planeta moicva, „fundamenturad axalia,
vinaidan mas warmarTaven axali informaciuli da
komunikaciuri teqnologiebi, romlebic safuZvels uyrian
mwarmoeblurobis axal sawyisebs, axal organizaciul
formebs, da globaluri ekonomikis formirebas~5.
analogiurad eleqtroenergiisa industriul eraSi, axali
teqnologiebi dRes ekonomikuri da socialuri ganviTarebis
sawyiss warmoadgenen. im qveynebisTvis, romlebic
warmatebiT erTvebian axali teqnologiebiT formirebul
ganviTarebaSi, es ganviTareba daCqarebuli wesiT mimdinareobs.
magram vai imaT, vinc informaciul eras CamorCa –
maTsa da ganviTarebul qveynebs Soris gansxvaveba sul
ufro mzardi iqneba. informaciul eraSi Sesvla ki mTlianad
sazogadoebis, da ara misi calkeuli nawilebis winsvlazea
damikidebuli. „[es winsvla] iwyeba ganaTlebis
sistemiT, qvemodan zemoT, dawyebiTi klasebidan universitetebamde.
da is ukavSirdeba, agreTve, kulturuli
ganviTarebis mTlian process, funqcionaluri unar-Cvevebis
donis, mediis Sinaarsis, da mTlianad sazogadoebaSi
informaciis difuziis CaTvliT~6.
Sesabamisad, im procesebs, romlebic globalizaciis
axal, informaciul eras ukavSirdeba, aqvs ara mxolod
naTeli, perspeqtiuli da potenciurad „yvelasaTvis Ria~
sivrcis dapirebis xasiaTi, aramed Crdilovani Tanmdevi
movlenebi. globalizacias moyveba msoflioSi uTanas worobis, siRaribisa da socialuri gariyulobis
radikaluri zrda. meoce saukunis bolo ori aTwleulis
ganmavlobaSi mTel msoflioSi izrdeboda mosaxleobis
Semosavlebis polarizacia (mag. jinis indeqsiT gazomili),
Raribi da ukiduresad Raribi adamianebis raodenoba.
informaciuli globalizacia warmoqnis msoflio
maStabis socialur kriziss, romlis erT mxares dganan
„is individebi da jgufebi, romlebic uaRresad Rirebulia
da produqtiuli [informaciuli kapitalizmisTvis],
da [meore mxares] is adamianebi (da adgilebi), romlebic
aRar ganixilebian Rirebulad, Tundac fizikurad kvlavac
arsebobdnen~7. socialurad gariyuli adamianebi,
romlebic ar pasuxoben informaciuli kapitalizmis interesebs,
Seadgenen „meoTxe samyaros~, romelic ganfenilia
mTel msoflioSi. maTi CarTva socialur ganvi-
TarebaSi mxolod sabazro meqanizmebis meSveobiT SeuZlebelia
Tuki mTeli socialuri struqtura ar iqneba mimarTuli
investirebaze individebSi, rogoc ekonomikuri
mwarmoeblurobis mTavar sawyisSi.
dasamatebelia, rom es axali uTanasworobebi ar aris
ubralod materialuri (ekonomikuri) – maT pirvel rig-
Si informaciuli komponenti ganapirobebs, rac, saboloo
jamSi, kulturuli identurobebis sxvaobebis tolfasia.
gansxvavebiT klasikuri kapitalizmisgan, informaciuli
kapitalizmi xom pirvel rigSi gadaamuSavebs da awarmoebs
informacias da codnas, romlebic misTvis nedleulicaa
da produqciac. amdenad, axali socialuri dapirispireba,
romelsac qmnis informaciuli revolucia,
Tvisobrivad gansxvavebulia im klasobrivi/stratuli
dayofisgan, romelic klasikuri kapitalizmis CarCoeb-
Si Camoyalibda. masSi wamyvania ara imdenad wminda
ekonomikuri komponenti, ramdenadac individebis kulturuli
(farTo gagebiT) identobis maxasiaTebeli, maTi
kulturul-civilizaciuri kapitali. identobebis potenciuri
uTanasworoba ki badebs da aZlierebs relativistur,
postmodernul, identurobebis pluralizmisa  da
„siTanabris~ moTxovnebs, rac globalizaciis Tanmdev
movlenad unda miviCnioT. globalizaciuri dayofebis
memarcxene, Tanasworobaze orientirebuli gamoZaxili
imavdroulad postliberaluria, postmodernistuli, da
masSi kultura sul ufro met politikur datvirTvas
atarebs.
sabWoTa kavSiris daSla, kulturuli Soki da
axali informaciuli realobebi
saqarTvelos ganviTarebaze zemoqmedebs globalisturi
informaciuli revoluciiT Seqmnili igive Zalebi
da gamowvevebi (iseTive „momavlis Soki~) rogorc msoflios
sxva qveynebSi, magram amasTan saqarTvelos problematikas
kidev ufro amZimebs „kulturuli Soki~,
romelic uSualod sabWoTa kavSiridan gamosvliTaa ganpirobebuli.
sajaro informaciuli sivrcis struqturuli liberalizacia
da gaxsna, misi Semdgomi Zireuli, lingvisturi
da Sinaarsobrivi gardaqmniT, SesaZloa, mTavari
faqtoria im mraval postsabWour transformaciebs
Soris, romlebic zemoqmedeben dRevandel sazogadoebaze.
am sivrcis axleburi, virtualuri xasiaTi ukidures
winaaRmdegobaSi movida ssrk-s maformirebel materializmTan,
romlis gadalaxvac aucilebeli iyo im virtualur-
simboluri ekonomikis ganviTarebisTvis, romelic
dRevandeli samyaros wamyvani qveynebis produqtiulobis
safuZvels warmoadgens.
axali sainformacio sivrcis mTavari simboluri
datvirTva Tavidan ara kerZo, ekonomikuri, aramed sazogadoebriv-
politikuri da kulturuli gardaqmnebis
mamoZraveblad mogvevlina. es gardaqmnebi pirvel rigSi
saerTo identobebis maformirebel simbolur velebs Seexo
(komunikaciis ena, erovnuli damoukidebloba, qarTuli
saxelmwifo, sxv.), da mxolod meore rigSi individualuri
identobebis gardaqmnac moicva informaciuli sivrcis simbolurma transformaciam
moicva identobebis iseTi Zireuli maxasiaTeblebi,
rogorebicaa: sociumis maformirebeli ena (monolingvuri,
qarTulenovani garemos formireba); prestiJisa da
gare civilizaciis dominanturi ena (gadasvla rusulidan
inglisurisken); dominantur sainformacio sivrceze
mikuTvnebuloba (ruseTidan – globaluri samyarosken);
codnis korpusi (Zvelad arsebuli kulturuli da Sromi-
Ti kapitalis moraluri da ekonomikuri moZveleba) da
bazisuri miTologia da stigmebi; mikrodoneze socioekonomikuri
qceva da unar-Cvevebi da bevri sxva.
SeiZleba iTqvas, rom transformaciis procesSi aRmoCnda
rogorc qveyanaSi arsebuli kulturuli kapitali8
mTlianad, aseve am kapitalTan dakavSirebuli socialuri
struqtura da statusuri mimarTebebi. kulturuli
kapitalis transformacia ki saboloo jamSi
ekonomikur ganzomilebasac moicavs da axal socialur
uTanasworobebSi gardaqimneba, ufro swored, is aisaxeba
uTanasworobaTa axal ganzomilebebSi da struqturaSi.
kulturuli kapitalis araTanabari ganawileba sazogadoebaSi
(universitetis profesori met kapitals
flobs vidre Savi muSa) yovelTvis ukavSirdeba grZelvadiani
statusuri uTanasworobis arsebobas9. miT ufro,
Tuki ganaTlebis sistema ar uwyobs xels „dabali~ socialuri
fenebidan gamosul axalgazrdobas socialuri
mobilobis (winsvlis) sakmaris SesaZleblobebs. neoliberaluri
globalizacia, amdenad, Tavisi ideiT, gzas unda
uxsnides ufro egalitaruli wesrigis miRwevas. codnis,
informaciisa da ganaTlebis miRebis axali, alternatiuli
wyaroebi, adamianebis gazrdili mobiluroba, interneti,
Teoriulad, kulturasTan dakavSirebuli statusuri
uTanasworobis Semcirebas unda uwyobdes xels, da
ara maT zrdas. transformaciis procesebis 20 wlis zemoqmedebis
Sedegad warmoqmnili viTarebis analizi gvafiqrebinebs,
rom globalizaciis negatiuri Tanmdevi movlenebi,
romlebic uTanasworobebis mkveTrs zrdas ukavSird Taneba,
„kulturuli Sokis~ fonze ara imdenad amcirebda
„Zveli~ kulturuli kapitaliT Seqmnil statusur uTanasworobebs,
aramed qveynis jamuri kulturuli kapitalis
daqveiTeba gamoiwvia.
sabWoTa dros sazogadoeba kulturulad iyo met-naklebad
homogenuri. ganaTlebuli „modernzaciuli~
elitebi iyo qarTulenovani, xolo sazogadoeba – didwilad
bilingvuri (qarTuli da rusuli). amdenad, miuxedavad
imisa, rom qarTvelebi metad mcire eria, da amdenad
qarTulenovani kulturuli da saganmanaTleblo
produqciis momxmareblebi arc Tu mravalricxovanni
arian, „koloniis~ ganzomileba, rodesac qveynis ganvi-
Tarebas ganapirobeben ucxoelebi (metropolia) da ucxoelebTan
asilimirebuli mcirericxovani adgilobrivi
elita, ar igrZnoboda. marTalia, mxolod qarTuli enis
farglebSi srulfasovani umaRlesi ganaTlebis miRweva
ar iyo SesaZlebeli, magram msoflio civilizacias qarTuli
kultura didad ar CamorCenila, vinaidan sayovelTaod
misawvdomi rusuli ena avsebda da translirebda erTmaneTSi
civilizaciasa da kulturas. imdroindeli „qarTuli
ocneba~ – soflidan Camosuli bavSvi, romelic mondomebisa
da ganaTlebis miRebis wyalobiT „didi kaci~
xdeba, socialuri mobilobis realur meqanizms warmoadgenda.
am mxriv sabWoTa socialuri struqtura waagavda
evropuli civlizaciis ganzomilebas, sadac saSualo fena
sazogadoebis ZiriTad klass warmoadgens.
dResdReobiT manZili mosaxleobis ZiriTad masasa da
„warmatebul~ umciresobas Soris metad gaizarda, rac
nawilobriv warmatebisTvis saWiro codnis naklebi misawvdomobiTaa
ganpirobebuli. mosaxleobis azriT, imisaTvis,
rom miaRwio warmatebas, pirvel rigSi unda icode
ucxo ena (mosaxleobis 72 %). meore adgilzea 66 %-iT
kompiuteris codna10. es faqtobrivad metyvelebs imaze,
rom warmateba da globalizacia erTmaneTTan mWidro
kavSirSi imyofeba. globalizacia aCens axal, aseve codnasTan
da ganaTlebasTan dakavSirebul uTanasworobebs.  pirveli SexedviT, es axali codna xelmisawvdomia da „gaxsnili~
mosaxleobis sxvadasxva fenebisTvis, magram
statistika metyvelebs sapirispiro tendenciebze.
axalgazrdobaSi nel-nela Semcirda rusuli enis mcodneTa
ricxvi da gaizarda inglisuri enis swavlis midrekileba.
amave dros inglisuri enis codna sakmaod neli
tempiT izrdeba - mosaxleobis 80% dResdReobiT ver
flobs inglisurs, maSin roca rusuls sruliad ver
flobs mosaxleobis mxolod 10%11. cxadia, rom „maRali~
socialuri fenebidan gamosul bavSvebs meti Sesa-
Zlebloba aqvT rogorc ucxo enis saswavleblad (rasac
ZiriTadad kerZo swavleba uzrunvelyofs), aseve internetiT
sargeblobisTvis, miT ufro, rom qarTulenovani
interneti ganviTarebaSi mkveTrad CamorCeba rusulenovan
da inglisurenovans.
ras niSnavs es mosaxleobisTvis? Tuki adre literatura,
saxelmZRvaneloebi, biblioTekebi da Tanamedrove
civilizaciis sxva kulturuli miRwevebi (cenzurirebuli
literaturis garda) xelmisawvdomi iyo mosaxleobis
im umravlesobisTvis, romlebic flobdnen rusul enas,
dResdReobiT saqarTveloSi ar aris arc saxelmZRvanelo,
arc biblioTeka, arc saTanado doneze ganviTarebuli
sxva inglisurenovani resursebi, garda internetisa.
mkveTri statusuri sxvaoba arsebobs agreTve adgilobriv
da ucxour diplomebs Soris, maSinac ki, rodesac
ucxouri ganaTleba mxolod treiningis an moklevadiani
swavlebis kursis gavliT Semoifargleba. faqtiurad
gamodis, rom srulfasovani postindustriuli codna da
ganaTleba, romelic sWirdeba saSualo fenis adamians
kargi dasaqmebisTvis xelmisawvdomia mosaxleobis Zalian
mcire procentisTvis.
rusuli ena kvlavac did rols TamaSobs sazogadoebaSi
da misi codna kargad korelirebs ganaTlebis maRal
donesTan. magram es viTareba nel-nela icvleba. Zveli
sabWoTadroindeli rusulenovani resursebi, iseTebi
rogorebicaa biblioTekebi da saxelmZRvaneloebi, Tan daTan moralurad Zveldeba, axali resursebi sul ufro
naklebad xelmisawvdomia – ruseTis satelevizio arxebi
soflad praqtikulad xelmiuwvdomelia, wignebi Zviria,
rusuli interneti qarTulTan SedarebiT bevrad swrafad
viTardeba, magram amasTan sazogadoebis is fena, romelic
internetiT yvelaze metad sargeblobs –axalgazrdoba,
sul ufro xSirad ver flobs rusul enas.
realurad gvesaxeba Semdegi suraTi: is fenebi, romlebic
adre maRali socialuri statusisa iyo, dResac
axerxeben Tavisi SvilebisTvis ucxo enebis swavlebasa da
SedarebiT maRali donis ganaTlebis micemas. maSin roca
dabali socialuri statusis fenebisTvis ganaTlebis
misawvdomoba uaRresad Semcirda, vinaidan ucxo enis swavlebas
skola ver uzrunvelyofs, xolo is, rasac is
uzrunvelyofs, dasaqmebis TvalsazrisiT dabalfasiania.
grZelvadian perspeqtivaSi SesaZloa wamovidginoT
qveynis ganviTarebis ori gansxvavebuli modeli. pirveli
maTgani uTansworobis maRal dones moicavs, mas Cven
„koloniuri qveynis~ modelad movixseniebT. meore maTgani
aseve moicavs uTanasworobas, magam naklebad gadaulaxavs
da siRrmiseuls, mas Cven „evropul~ modelad
ganvixilavT. erTsac da meoresac kulturis enobriv matarebels
davukavSirebT.
„koloniuri qveynis~ tipis sazogadoebas, SeiZleba
yavdes viwro „modernizaciuli~ elita, romelic flobs
codnas da ucxo enas, romelic Sesabamisi civlizaciis
medias warmoagens (inglisuri, rusuli, franguli –gaaCnia
geopolitikur sivrces), xolo danarCeni sazogadoeba
flobs „aborigenul~ enas, romelic ufro „dabali
kulturis~ da eTnikuri identobis matarebelia, rac
arasakmarisia „civilizaciuri~ ganzomilebis SesaZenad.
xolo „evropul qveynebSi~ rogorc elitebs, aseve sazogadoebis
ZiriTad masas met-naklebad Tanaswori misasvleli
aqvT civilizaciasTan imis xarjze, rom es civilizacia
translirebulia mSobliur enaSi, anu kulturis ZiriTad mediaSi, an imis xarjze, rom Tavad es ena „didi~
qveynis enaa (inglisuri, germanuli, franguli), an imis
xarjze, rom mosaxleoba masobrivad bilingvuria (mag.
skandinaviis qveynebi), rac saboloo jamSi mSobliuri enis
civilizaciur ganviTarebasac uzrunvelyofs.
saqarTvelosTvis am or models Soris arCevani
TavisTavad cxadi ar aris, vinaidan statistika metyvelebs
imaze, rom mxolod sabazro meqanizmebiT, romlebic am
sferoSi dResac moqmedebs, masobrivi winsvla miRwevadi
ar aris. SeiZleba davaskvnaT, rom Tuki ar iqneba SemuSavebuli
mizandasaxuli saxelmwifo strategia mdgomareobis
gasaumjobeseblad, da yovelive es sabazro Zalebs miendoba,
saqarTvelos axal civilizaciur, globalistur
da inglisurenovan sivrceSi ki ar elis integracia, aramed
mas moelis masobrivad civilizaciuri sivrceebidan amovardna
da kulturuli degradacia, rac kidev ufro gazrdis
dapirispirebas „globalistur~ elitasa da danar-
Cen sazogadoebas Soris.
sazogadoebrivi kontraqti, tradiciuli identobebi
da axali uTanasworobebi
vinaidan globalizacia Cven ganxiluli gvaqvs axali
ekonomikuri mwarmoebluri revoluciis erTgvar sinonimad
da gansaxierebad, ar iqneba aralogikuri, rom Tanmdevi
socialuri procesebiT gamowveul radikalur xasiaTSi
aseve revoluciuri gardaqmnebisTvis damaxasiaTebeli
struqturuli rRvevebis elementebi davafiqsiroT.
amgvari rRvevebi, romlebic didi socialuri jgufebis
siRrmiseul gardaqmnebSi aisaxeba, istoriul magaliTs
- kapitalizmis warmoqmnasa da ganviTarebas Tan sdevda,
rasac imavdroulad mosaxloebis didi nawilisTvis gakotreba,
migracia, marginalizacia da cxovrebis stilis
radikaluri cvlileba moyveboda istoriuli paralelebis gavlebam, amasTan, ar unda
Cagvagdos erTgvari istoricizmis gancdaSi, rodesac
procesis obieqturi maxasiaTeblebi imavdroulad misi
Sedegebis deterministuli calsaxobis mizezad mogvevlineba.
individebi, sazogadoebebi da qveynebi ar arian
pasiuri mimRebebi imisa, rac maT Tavs atydeba. dasavluri
sazogadoebebis kapitalisturma gardaqmnam ganviTarebis
TvalsazrisiT pozitiuri Sedegi gamoiRo ara imitom,
rom es kapitalizmis Sinagani bunebiTaa ganpirobebuli,
aramed imitom, rom mis ganviTarebas Tan axlda sxva, Tanmdevi
procesebi, romlebmac brZolaSi da winaaRmdegobeb-
Si warmoqnes is sazogadoebebi, romlebsac Cven dRes vicnobT
rogorc dasavlurs. anu ganviTarebis is ori modeli,
romelic adre vaxseneT, potenciuri ganviTarebis
alternativebs saxavs, rac arCevans gvitovebs, da rac,
rogorc minimum, saxelmwifo politikis da politikuri
partiebis Sesabamis grZelvadian strategiebs unda ayalibebdes.
realuri gamowvevebis danaxva amgvari strategiebis
gamomuSavebis aucilebel komponents warmoadgens. qveynis
socio-kulturuli transformaciis xSir SemTxveva-
Si stiqiuri da qaoturi procesi gardaqmnebis pirvel
wlebSi erTgvarad daCrdiluli iyo politikuri da
ekonomikuri sistemuri gardaqmnebis artikulirebuli da
formalizebuli logikiT. transformaciaSi CarTul aqtorTa
mikrodoneze arsebuli viTarebebi da mikrostrategiebi,
axal realobebTan maTi adaptirebis unarebi Tu
uunaroba (an ki survili Tu survilis arqona) naklebad
miiReboda mxedvelobaSi. Sesabamisad, aqtorTa warsuli
gamocdilebiT da kulturuli paternebiT warmoqnili
manZili formalur institutebsa da maT araformalur
mniSvnelobebsa da realur funqcionirebas Soris transformaciis
mTeli mimdinareobis ganmavlobaSi ganixileboda
ufro rogorc korufcia, romelic unda iyos da-
Zleuli, da ara rogorc gamowveva, romelic qveynis arsebul
mdgomareobas obieqturad ayalibebs da angariS gasawev dabrkolebebs qmnis sxvagvarad „utopiuri~ gegmebis
ganxorcielebaSi. qveyanaSi TandaTanaobiT Camoyalibda
ori gansxvavebuli ekonomikis, ori gansxvavebuli
kulturuli paternis Tanaarsebobis da urTierTdapirispirebis
praqtika, rodesac dapirispirebis erTi, dominanturi
mxare gacilebiT meti efeqturobiT xasiaTdeba,
xolo meore ver Tmobs poziciebs im martivi mizezis gamo,
rom mas (masSi CarTul aqtorebs) sxvanairad arsebobis
da gadarCenis unari ar gaaCnia. amdenad warsulis uaryofa
da warsulTan brZola, amdenad realurad aRmoCnda
brZola mosaxleobis didi nawilis winaaRmdeg, romelic
am brZolaSi axali politikuri identobebis gamomuSavebas
cdilobs.
ori sociumisa da ekonomikis warmoqnas ukavSirdeba
agreTve socialuri stratifikaciis orgvaroba, rac sazogadoebrivi
kontraqtis, socialuri solidarobis sapirispirod
moqmedebs. socialuri mobiluroba, „cxovrebis
Sansebi~ (ralf darendorfis termini), warmatebas da
reputacias erTmaneTisgan acalkeveben da aSoreben, da amiT
arRveven arsebuli socialuri diskursuli velebis avtonomias.
warmatebis da winsvlis miRweva globalizebul
samyaroSi xdeba lokaluri sociumisgan moSorebul
sferoebSi, romlebzedac sazogadoebas zegavlenis
meqanizmebi ar aqvs. axal globalur urTierTobebSi individi
SesaZloa fizikurad cxovrobdes TbilisSi, da
aRwevdes did warmatebebs Tavis saqmianobaSi ise, rom misi
profesiuli reputaciis formirebaSi ar monawileobdnen
adgilobrivi kolegebi. Sesabamisad, Tuki (rodesac)
amgvari adamianebi ikaveben socialurad mniSvnelovan Tanamdebobs,
isini xSir SemTxvevebSi ganixilebian rogorc
„troas cxenebi~13, romlebic „Semogzavnilia~ sazogadoebaSi
garedan, misi avtonomiurobis Sesasusteblad.
amdenad, Cndeba stratifikaciis ori sistema, romlebic
erTmaneTs upirispirdebian. erTi efuZneba imas, rasac adam
smiti bazris uxilavi xelis safuZvlebSi eZebda. es aris
sakontraqto horizontaluri urTierTobebi, romlebic adeben
samoqalaqo erTobas, moralur wesrigs da zrdian
im reputaciebis gavlenas saboloo warmatebaze, rac
sazogadoebis wevrad yofnis privilegias ukavSirdeba. meore
efuZneba gare legitimacias, da/an arsebobs garkveulwilad
izolirebulad sazogadoebisagan da „elitisturad~,
an politikuri Zalebis zemoqmedebiT Cndeba iq,
sadac is globalizaciis zemoqmedebis gareSe ver aRmoCndeboda.
globalizaciiT warmoqmnili „troas cxenebis~ fenomenis
gaCenas sazogadoebaSi bunebrivad moyva negatiuri,
xSirad qsenofobiuri reaqciebi. saqarTveloSi vardebis
revoluciis Semdeg TvalnaTlivi xdeba axali, antiglobalisturi
tendenciebis zrda, romlebic sakuTar Tavs
zogjer antiamerikanizmis, xolo zogjer nacionalizmis
terminebSi artikulireben. igrZnoba tendenciebi, rodesac
„danarCeni sazogadoeba~ iwyebs sakuTari Tavis gacnobierebas
„meore xarisxis~ adamianebad, rac adamianuri
Rirsebis dacvis Zlier moTxovnlebas badebs. aseve Cans,
rom sazogadoebaSi Zlierdeba ufro zomieri da araantiglobalisturi
tradicionalisturi ganwyobebic,
rogorc axali sazogadoebrivi kontraqtis SesaZlo
safuZvlebis Ziebis forma.
rogorc sociologiuri gamokiTxvebi aCvenebs14, sazogadoebis
umetesoba dRes tradicionalisturadaa ganwyobili,
magram es tradicionalizmi erTgvarovani ar aris.
tradicionalistebis erTi nawili SeiZleba davaxasiaToT,
rogorc warsulze Zlierad damokidebuli, axalTan
Znelad adaptirebadi adamianebi. maT ufro nostalgiuri
ganwyobebi aqvT, xolo siaxles undoblobiT ekidebian.
aseTebi ufro mravlad moipoveba soflad, ufros Taoba-
Si, dabali ganaTlebis mqone admianebSi.
tradicionalistebis meore nawilSi ufro metia maRali
ganaTlebis, did qalaqebSi mcxovrebTa procenti; am
jgufSi warmodgenilia yvela asakis adamianebi. eseni
tradicias da siaxles erTmaneTs ar upirispireben, aramed
orives Sezavebas cdiloben. rogorc Cans, maTTvis trad iciuli ganwyobebi globalizaciis konteqstSi identobis
SenarCunebisa da ganmtkicebis saSualebad aris miCneuli.
es swored is socialuri jgufia, romelic flobs
yvelaze met tradiciul kulturul kapitals, da romlis
SeSfoTeba am kapitalis gaufasurebasTan dakavSirebiT
ganapirobebs mis „klasobriv~ ganwyobebs mimdinare
procesebis mimarT. rusuli da inglisuri enebis codna
am jgufSi winasTan SedarebiT ufro maRalia.
mzardi tradicionalisturi identobebi pirdapir kav-
SirSia saqarTvelos arsebul da mosalodnel politikur
dayofebTan. saqarTvelos politikaSi erT-erTi wamyvani,
Tu ara centraluri roli uWiravs sagareo urTierTobebsa
da gare orientaciebs, Tanac iseTnairad, rom civilizaciebis
mijnaze mdebare qveyanaSi dasavluri civilizaciuri
mikuTvnebuloba gadaTargmnilia pirdapir politikur
strategiebSi amerikuli da evropuli ganzomilebiT.
qveyanaSi ruseTis, rogorc dominanturi politikuri
aqtoris rolis dakninebasTan erTad gaizarda
sxva, dasavluri gare aqtorebis roli. amdenad, Sida
politikuri dapirispirebebis formirebaSi sagareo faqtori
did rols TamaSobs, da politikuri dayofebis
formirebis or SesaZlo variants gvTavazobs.
pirveli, „qsenofobiuri~ scenaris farglebSi dapirispirebis
artikulireba gagrZelebas hpovebs „geopolitikur~
ganzomilebebSi da sagareo politikis diskursi
gamoaqvs wina planze, rac iwvevs garkveuli tipis antiglobalisturi
„ideologiis~ formirebas, xolo dasavleTze
orientacias bolSevikuri tipis politikuri stilis
xasiaTs aniWebs. am SemTxvevaSi an „warmatebuli globalistebis~
nawili, romelic flobs politikur Zalauflebas,
ideologiur dominirebas amyarebs, an imarjveben
antiglobalistebi, romlebic Zveli (damoukideblobisTvis
brZolis periodisTvis damaxasiaTebeli) erovnuli
dRis wesrigis CarCoebSi moqmedeben. sinamdvileSi
orive es politikuri Zala SesaZloa erToblivadac moqmedebdes
– globalistebi TanamSromlobdnen nacional istebTan, rac SeiZleba gamoixatebodes „patriotuli~
ritorikis da praqtikis gaZlierebaSi im tradicionalisturi
socialuri jgufebis dasakmayofileblad, romlebic
ukve naxsenebi nostalgiuri ganwyobebiT xasiaTdeba.
sxva scenari SesaZloa mimarTuli iyos ufro Sida, da
ara sagareo politikaze, rac aucileblobiT politikas
naklebad polarizebul xasiaTs mianiWebs. amgvari
scenari unda icnobierebdes mimdinare gardaqmnebs, rogorc
motanils msoflio ganviTarebis axali tendenciebiT da
cdilobdes am tendenciebze adekvatur reagirebas „qsenofobiuri~
ganwyobebis gareSe. es scenari aucileblobiT
gaiTvaliswinebs socialuri solidarobis raRac
elementebs, raTa saxelmwifom aiRos sakuTar Tavze sazogadoebrivi
momsaxurebis funqcia da ar miandos momavali
ganviTareba mxolod bazris mamoZravebel Zalas.
amgvarma xedvam unda gaicnobieros globalizaciis problema,
rogorc socialuri gamowveva, romelsac mizandasaxuli
politikuri reagireba sWirdeba.
rodesac qveynis ganviTarebas axali, globalizaciuri
gamowvevebi ayalibeben, am ganviTarebis alternatiuli
politikuri xedvebi ver iqneba iseTive, rogorebic iyo
Zvelad. axali politikuri dayofebi, romlebic mTel
msoflioSi XXI saukuneSi iCens Tavs, aRar arian tradiciuli
memarjvne-memarcxene dayofebi, romlebic wina
saukuneebis dasavluri qveynebis politikas amoZravebdnen.
Tuki cal mxares neoliberalizmiT formirebul globalizacias
movaTavsebT, romelsac politikurad, zogierTi
avtoris formulirebiT, liberaluri elitizmi Seesatyviseba,
meore mxares sxvadasxva saxis moZraobebi Sei-
Zleba aRmoCndes, romlebisTvisac identobebi, maT Soris
tradicionalisturi, nacionalisturi, multikulturuli
Tu paroqiuli ganwyobebi iqneba mniSvnelovani.
saqarTvelos realobaSi pragmatuli da realisturi
midgomebis sisustis fonze orive mxares mdgomi midgomebi
Zlieri ideologizirebis saxes iZenen, pragmatuli empiriulad dasabuTebuli da analitikurad gaTvlili
strategiebis gamomuSavebis gareSe. ase, nacionalistebis
mier qarTuli enisTvis upirobo da eqskluziuri Rirebulebis
miniWebis Sedegad sazogadoeba dadga im realobis
winaSe, rom ikargeba qveynis kulturuli kapitalis
erT-erTi Zlieri maformirebeli mxare - masobrivi bilingvuroba,
romelic wina saukuneSi qarTuli kulturis
ganviTarebis erT-erT Zlier faqtors warmoadgenda.
neoliberaluri pasuxi am gamowvevaze aseve, rogorc amas
statistika adasturebs, araadekvaturi aRmoCdna: am midgomis
mixedviT, Tu adamianma ver iswavla inglisuri ena,
es misi pirovnuli problemaa da misi sabazro konkurentulobis
gansaxiereba. is rom gardaqmnebis oci wlis
Tavze procenti inglisuri enis mcodne adamianebis aris
aseTi dabali, neoliberalebs mainc ar ubiZgebs iqiTken,
rom es problema ganixilon rogorc socialuri.
socialuri solidarobis momxreTa TvalSi uTanasworobebi,
romlebic qveynis mosaxleobis did nawils ukan
tovebs, rogorc minimum, saxelmwifo reagirebas da Sesabamisi
politikis gamomuSavebas moiTxovs. is manZili,
romelic dResdReobiT Tbilissa da regionebs Soris warmoiqmna,
is umZimesi mdgomareoba, romelSiac qarTuli
sofeli aRmoCnda, is dapirispireba, romelic asakobriv
jgufebs yofs erTmaneTisgan, xSir SemTxvevaSi ar daiyvaneba
mxolod resursebis gadanawilebis politikis sisusteze,
romlisTvisac saxelmwifos SesaZloa ubralod
finansebi ar yofnides. es uTanasworobebi qveynis er-
Toblivi struqturuli ganviTarebis sxvadasxva modelebs
ukavSirdeba.
problemebi, romlebic aq iyo aRwerili, asaxaven vi-
Tarebas, romelic SesaZloa sxvadasxva adamianebis TvalSi
gansxvavebul reagirebas moiTxovdes. gamowvevebze reagirebis
politika, romelic problemebis mogvarebas emsaxureba,
da ara abstraqtuli ideebis ganxorcielebazea
mimarTuli, saerTo da naklebad emociuri msjelobis Sedegad
migviyvans problemis Semsubuqebamde. rogoric ar unda iyos amgvar msjelobaze dafuZnebuli gadawyvetileba
–memarjvene Tu memarcxene, is iqneba pirvel rigSi gaazrebuli
da racionalurი

No comments:

Post a Comment