Sunday, August 22, 2010

თანასწორობის იდეა და თანამედროვე ქართული საზოგადოება


gia JorJoliani
komunisturi samyaros dacemis Semdeg TiTqos yvelasaTvis
naTeli iyo mizani, romelic ganisazRvreboda
rogorc „demokratia~, an rogorc „dasavleTi~, xan ki
rogorc evropa, rac miuxedevad niuansuri gansxvavebebisa,
aRniSnavda erTs: sasurvel mdgomareobas, keTildReobisa
da Tavisuflebis samyaros, sazogadoebis yvela
wevris materialuri da sulieri ganviTarebis saWiro
pirobebiT uzrunvelyofas.
magram, aravin icoda, Tu rogori unda yofiliyo gza
da ra meqanizmebi unda amoqmedebuliyo xsenebuli, Tavadac
ara mkafio da Zlier utopistur (sabWoTa) tradiciaze
dayrdnobili, miznis misaRwevad. Tu aseTi eWvebi da
kritikuli mosazrebebi sakmaod iSviaTi iyo 90–iani
wlebis dasawyisSi, dRes maT mZlavri argumentacia SeiZines
ganvlili 15 wliani istoriuli gamocdilebis Sedegad.
winamdebare statiaSi yuradReba gamaxvilebulia erT
(mravalTagan) Seusabamobaze, winaaRmdegobaze romelic
dasaxul mizansa da misi miRwevis ganxorcielebul gzasa
da meTodSi mdgomareobda: mizani („evropa~), romelic
dasaxuli iyo Seicavda Zalian Zlier social–demokratiul
Semadgenels liberalurTan erTad, xolo gza,
politika (policy), romelic gamoiyeneboda am miznis misaRwevad
xSirad praqtikulad mas, am Semadgenels ugulebelyofda
radikaluri neoliberalizmis meTodebis sruli
dominirebis fonze.
Tavisuflebisa da Tanasworobis ideebis, erTi mxriv
urTierTganmapirobebeli, xolo meore mxriv urTierTwinaaRmdegobrivi
mimarTeba, romelic erT-erT centralur
adgils ikavebs “modernis~ politikur diskursSi bolo ori saukunis ganmavlobaSi, sruliad araadekvaturad
aRiqmeba sabWoTa kavSiris daSlis Sedegad warmoqmnil
sivrceSi. kerZod, Tanasworobis Semadgeneli zemoTxsenebuli
Tavisufleba-Tanasworobis erTiani diskursisa,
ukeTes SemTxvevaSi daqvemdebarebul adgils ikavebs, xolo,
umeteswilad, praqtikulad ignorirebulia.
amgvari viTareba, albaT, ZiriTadad ori mizeziT aris
ganpirobebuli:
1. globalizaciis (misi yvela ganzomilebis gaTvaliswinebiT)
epoqaSi modernis tradiciuli Rirebulebebi
da “sakvanZo sakiTxebi~ aSkara transformacias ganicdian
da Sesabamisad Tanamedrove politikur diskursSi
gansxvavebuli konfiguraciiT warmodgebian. neoliberalizmis
dominantobis pirobebSi Tanasworobis sakiTxi
“umravlesobis problemidan~ sul ufro iqceva “umciresobis
problemad~. sustdeba misi modernizatoruli da
progresistuli aspeqti, romelic Tanasworobas aniWebda
erT-erT centralur rols mTliani sazogadoebis ganviTarebaSi,
modernizaciasa da progresSi, da narCundeba
mxolod misi eTikuri, solidaristuli suliskveTeba.
cxadia, rom modernizaciaze orientirebul sazogadoebaSi
es mniSvnelovnad asustebs Tanasworobis Rirebulebas.
2. sabWoTa ideologiaSi zemoTxsenebuli tradiciuli
evropuli Tavisufleba-Tanasworobis erTiani diskursisgan
gansxvavebiT, Tanasworobis ideas wamyvani adgili
ekava Tavisuflebis ideis sruli ignorirebis fonze.
sabWoTa kavSiris dacemasTan erTad, sabWoTa ideologiam,
praqtikulad sruli delegitimacia ganicada da
sapirispirod Seicvala Rirebulebrivi ierarqiac: wamyvani
adgili daikava Tavisuflebam Tanasworobis ignorirebis
fonze.
fundamenturad gansxvavebul sazogadoebebSi, rogoricaa
Tanamedrove evropuli da postsabWoTa sazogadoebebi,
neoliberalizmis dominanturoba sruliad gansxvavebul
Sedegebs mogvcems da ukve iZleva, rac special- uri kvlevis gareSec TvalSisacemia. amdenad, Tu postsabWoTa
saqarTvelos sazogadoebrivi ganviTarebis orientirad
Tanamedrove evropul sazogadoebriv wesrigs
miviCnevT, aucilebelia adekvaturi warmodgenis Seqmna im
“sakvanZo sayrdenebze~, romlebic am sazogadoebis fundaments
qmnian da maTi adgilis, ragvarobisa da rolis
gaazreba Cvens sazogadoebaSi.
erT-erTi aseTi “sakvanZo sayrdeni~ Tanasworobis Rirebulebaa,
romlis mxolod zogierT mniSvnelovan aspeqts
qvemoT Zalian zogadad SevexebiT.
moqalaqeoba da Tanasworobis ori versia
Tanasworobis idea mWidrod ukavSirdeba moqalaqeobas.
moqalaqeobrivi statusis sakiTxma, TandaTan XIX–XX
ss-Si daikava centraluri adgili “modernis epoqis~
evropis sazogadoebis cxovrebaSi da misi mopovebisaTvis
(damkvidrebisaTvis) brZola iqca socialuri procesis
mTavar Sinaarsad.
“modernisaTvis~ damaxasiaTebeli moqalaqeobrivi statusi
Tavis TavSi Seicavs Tanasworobis ideas: yvela moqalaqe
(adamiani) Tanasworia moqalaqeobrivi statusis
TvalsazrisiT. TandaTanobiT, sakiTxis aqtualizebasTan
erTad, ikveTeba moqalaqeobrivi Tanasworobis ori versia,
romelTagan pirveli prioritetulobs aniWebs moqalaqeobis
politikur aspeqts, xolo meore – socialurs:
1. Tanasworoba uflebebis (da SesaZleblobebis)
arsebobis TvalsazrisiT da 2. Tanasworoba uflebebis
(da SesaZleblobebis) realizebis TvalsazrisiT.
pirveli versia ukavSirdeba liberalur, xolo meore
social– demokratiul ideologiur da msoflmxedvelobriv
principebs.
meore versiaze orientirebul radikalur variantad
SeiZleba miviCnioT sabWoTa (ufro farTod–komunisturi) sistema, xolo rac Seexeba pirvels, misi radikaluri
varianti istoriaSi iSviaTad gvxvdeba (calkeuli, SedarebiT
mokle periodebi evropis istoriaSi). yvelaze
ufro axlos masTan mdgomad SeiZleba CaiTvalos XIX s–
is amerikuli sazogadoeba.
XIX s–is 70–iani wlebidan Tanasworobis meore versiis
mniSvnelovani elementebis (Semadgenlebis) damkvidreba
iwyeba TandaTanobiT evropul sinamdvileSi (nawilobriv
amerikulSic), romelic sruldeba pirveli da
meore versiebis konsensualuri variantiT – socialuri
SeTanxmebiT, romlis gamoxatulebasac warmoadgens sayovelTao
keTildReobis saxelmwifo.
tradiciuli evropuli viTarebisgan sruliad gansxvavebuli
viTarebaa postsabWoTa sinamdvileSi Tanasworobis
ori versiis TvalsazrisiT: tradiciul evropul
SemTxvevaSi pirveli versia Tu moiTxovs saxelmwifos
minimizirebas (moqalaqeobrivi aqtivobis mravalferovani
formebi saxelmwifos kontrolisgan damoukideblad
funqcionireben), meore versiaSi saxelmwifos roli warmmarTvelia
(keinsianizmi, keTildReobis saxelmwifo...);
postsabWoTa SemTxvevaSi, piriqiT, pirveli versiis funqcionireba
(moqalaqeobrivi aqtivobis funqcionireba)
saxelmwifos kontrolisgan Tavisufali (damoukidebeli)
ar aris (ar aris uzrunvelyofili Tanasworoba moqalaqeobrivi
da politikuri uflebebis ganxorcielebaSi
yvelasTvis), xolo meore versiaSi saxelmwifos
roli arajerovnad da araefeqturad vlindeba.
marTalia saxelmwifo axorcielebs socialuri daxmarebis
programebs (garkveuli zomiT), magram maTi realuri
uaRresi SezRudulobis gamo (Tumca es programebi
saxelmwifo xarjebis mniSvnelovan nawils Seadgens,
magram ara aqvs saTanado efeqti, radgan Tavad es xarjebia
mcire), isini samizne efeqts ver uzrunvelyofen. amgvari
programebi nawilobriv uzrunvelyofen maTi mimRebi
uRaribesi fenis sicocxlis SenarCunebas, magram maT
ar ZaluZT am socialuri jgufis warmomadgenlebisTvis im pirobebis Seqmna, romelic maT SesaZleblobas miscemda
esargeblaT moqalaqeobrivi da politikuri uflebebiT
realur doneze.
sxva sityvebiT, Tanasworobis meore versiis arsebuli
mdgomareoba (done), xels uSlis Tanasworobis pirveli
versiis realizebis SesaZleblobas.
amgvari viTareba, SesaZloa, ganwiruli iyos mdgradi,
konsolidirebuli formiT CamoyalibebisaTvis2. erTis
mxriv, socialuri mxardaWeris simcire ar aZlevT am
jgufebs (recipientebs) SesaZleblobas gamovidnen ukiduresi
siduxWiridan da Sesabamisad isargeblon srulfasovnad
moqalaqeobrivi da politikuri uflebebiT;
xolo, meores mxriv, sicocxlis SenarCunebisaTvis aucilebeli
elementaruli pirobebi, romlebic maT am programebis
saSualebiT eqmnebaT, adunebs maTi socialuri
aqtivobis (moqmedebis) motivacias – xdis maT pasiurs
moqalaqeobrivi politikuri uflebebisTvis brZolaSi.
sabWoTa sistemis gamocdileba uzrunvelyofs specifikuri
Cvevebis damkvidrebas, romlebic xels uwyoben moqalaqis
pasiuri modelis formirebas, gansxvavebiT evropuli aqtiuri
modelisgan.
istoriulad moqalaqeobrivi statusi yalibdeba moqalaqeobrivi
uflebebis mopovebisaTvis brZolaSi – es
xdeba nel–nela, calkeuli uflebrivi sferoebis „dapyrobiT~.
moqalaqeobrivi politikuri uflebebi, romlebic adamianebma
miiRes postsabWoTa qveynebSi, kerZod,
saqarTveloSi, ssrk–is dangrevis Semdeg maT brZoliT
ki ar moipoves, aramed eboZaT. pirvel rigSi es exeba uflebas
xelisuflebis formirebaSi monawileobisa. sinamdvileSi,
post-sabWoTa sivrceSi pirveli seriozuli realizeba
moqalaqeobis politikuri aspeqtisa ganxorcielda
swored xelisuflebis formirebis axali wesis –
demokratiuli arCevnebis Catarebisas. SeiZleba iTqvas,
rom pirveli moqalaqeobrivi aqtioba postsabWoTa adamianebis
didi umravlesobisTvis es iyo arCevnebSi monaw ileoba. amisgan gansxvavebiT, tradiciul evropul
demokratiul qveynebSi moqalaqeobrivi statusis (da misi
Tanasworobis Semadgenlis) realizeba xdeba jer sazogadoebrivi
cxovrebis ara wminda politikur – samarTlebriv
da ekonomikur urTierTobaTa sferoSi – da mxolod
Semdeg ganivrcoba politikur velSi. es istoriuli
gza moqalaqeebis fenomenis ganviTarebis ara mxolod
mimdevrobas (droiT ganzomilebas), aramed logikur Sinaarssac
Seesabameba3.
magram, Tu me ara maqvs sazogadoebrivi arCevanebi da
rac mTavaria, me ar vibrZvi am arCevanebis realizebisaTvis
(an: ar vmonawileob arCevanebis realizebaSi sazogadoebrivi
cxovrebis procesSi, mTlianad socialur proces-
Si – ar vflob meqanizmebs am arCevanebis formirebisa da
realizebisa) maSin Cemi „monawileobis ufleba~ xelisuflebis
formirebaSi tradiciuli (evropuli) gagebiT
moqalaqeobrivi uflebis Sinaarss Tu mTlianad ar kargavs,
mniSvnelovnad zRudavs.
moqalaqeobrivi uflebebi da samoqalaqo sazogadoeba
moqalaqeobrivi uflebebis realurad damkvidrebisa
da maTi funqcionirebisaTvis aucilebel winapirobas warmoadgens
samoqalaqo sazogadoebis organizaciebisa da
institutebis arseboba da maTi avtonomiuroba.
sabWoTa memkvidreobis fonze warmarTuli axali samoqalaqo
sazogadoebis organizaciebisa da institutebis
formirebis procesma postsabWoTa saqarTveloSi specifiuri,
tradiciuli evropulisgan gansxvavebuli formebi
warmoqmna. tradiciuli evropuli samoqalaqo sazogadoebisTvis
damaxasiaTebeli yvelaze ufro masobrivi
organizaciebi (rogoricaa, magaliTad profkavSirebi,
saganmanaTleblo da samecniero dawesebulebebi, eklesia,
profesiuli da SemoqmedebiTi gaerTianebebi da sxv) sab-
WoTa kavSirSi garkveuli formiT arsebobda. ese igi, principi erTiani interesebis mqone adamianTa jgufebis
TanamSromlobisa da gaerTianebisa realizebuli iyo. magram
es organizaciebi ar iqmneboda arc am adamianTa Tavisufali
nebis safuZvelze (qvemodan - grasroots, bottom-up) –
da arc avtonomia gaaCndaT (Tumca mcire doziT Sida avtonomia
arsebobda), maT qmnida zemodan (top down) da akontrolebda
saxelmwifo.
Tu saqmes martivad warmovidgenT, SeiZleba vivaraudoT,
rom, saxelmwifos kontrolis moxsnis SemTxvevaSi
am organizaciebs unda daewyoT funqcionireba iseTive wesiT
rogorc es xdeba tradiciul (evropul) samoqalaqo
sazogadoebebSi. magram es ase ar moxda. sxva mizezebTan
erTad amas maTi institucionaluri Camoyalibebis
gamocdilebac ganapirobebda4. amdenad am masobrivma organizaciebma
ver moaxerxes samoqalaqo sazogadoebis mniSvnelovan
institutebad qceuliyvnen, metic maTi is funqciebic
Semcirda, romelsac isini sabWoTa sinamdvileSi
asrulebdnen.
postsabWoTa sinamdvileSi daiwyo axali tipis samoqalaqo
sazogadoebis organizaciebis – e.w. arasamTavrobo
organizaciebis Camoyalibeba, romelnic garkveuli azriT
ufro met msgavsebas amJRavnebdnen tradiciul evropul
institutebTan – Camoyalibebis wesiTac (yalibdebodnen
Tavisufali nebis safuZvelze) da saxelmwifosTan mimarTebiTac
(ar kontroldebodnen saxelmwifos mier). isini
iyvnen yvelaze aqtiuri mebrZolebi moqalaqeobrivi
uflebebis damkvidrebis saqmeSi, magram maT hqondaT mniSvnelovani
gansxvavebac evropuli tradiciuli analogebisgan:
aramasobrioba da aqtivobis finansirebis wyaro
Tavad am sazogadoebriv jgufebs gareT mdgomi aqtorebisgan
(ZiriTadad ucxouri fondebi).
xsenebuli parametrebis deficitma arasamTavrobo organizaciebis
ganviTarebis tendenciebi mniSvnelovnad ganapiroba:
samoqalaqo sazogadoebis organizaciebisa da institutebis
ganviTarebisa da mdgradobisaTvis aucilebelia maTi aqtivobis Sedegad sazogadoebriv da saxelmwifoebriv
cxovrebaze zemoqmedeba da xiluli efeqtebis Seqmna,
ramac unda ganapirobos masobrivi monawileoba da
met–naklebad mniSvnelovani sazogadoebrivi mxardaWera,
da Sesabamisad maTdami farTo sazogadoebis ndobis gaCena
da SenarCuneba. postsabWoTa viTarebaSi rogorc zemoT
aRiniSna, sabWoTa tradiciuli masobrivi sazogadoebrivi
institutebi sinamdvileSi dasustdnen, xolo
axlad Seqmnilma arasamTavrobo organizaciebma ver Se-
Zles masobriobisa da mniSvnelovani sazogadoebrivi
ndobis mopoveba (rac tradiciul evropul models Seesabameba
– sadac samoqalaqo sazogadoebis mTavari da
ZiriTadi aqtorebi masobrivi organizaciebia). metic, Tu
erTma nawilma arasamTavrobo organizaciebisa praqtikulad
Sewyvita arseboba, an daikava profesiul–eqspertuli
saqmianobis niSa, meore – SedarebiT warmatebulma nawilma
politizacia ganicada, Seeria politikur jgufebsa
da institutebs da dakarga aucilebeli Tviseba samoqalaqo
sazogadoebis organizaciebisa – avtonomiuroba.
Sedegad miviReT viTareba, romelic erTgvar Cixs qmnis
samoqalaqo sazogadoebis ganviTarebis Semdgom gzaze.
totalitarizmis pirobebSi arsebuli sazogadoeba xasiaTdeba
rogorc ustruqturo (arastruqturizebuli)
masobrivi sazogadoeba – masa aris individualizebuli
da atomizebuli.
postsabWoTa saqarTvelos sazogadoeba Zalian gavda
aseT sazogadoebas, Tumca 70–iani da 80–iani wlebis posttotalitarizmma
gaaCina SeiZleba ara mkafio, magram mainc
garkveuli socialuri identobebi (elita, inteligencia...),
mTlianobaSi sazogadoeba iyo egalitaruli, mosaxleobis
udidesi umravlesoba Semosavlebisa da socialuri
statusis TvalsazrisiT saSualo klasis (fenis)
parametrebs Seesabameboda. am klasis warmomadgenlebi
sruliad moklebulni iyvnen moqalaqeobriv da
politikur uflebebs, magram isini Tanasworni iyvnen uuflebobaSi. amave dros, es Tanasworoba ar iTvaliswinebda
horizontalur solidarobas da TanamSromlobas,
rac Sedegia individTa avtonomiuri qmedebebisa,
romelic moqalaqeobrivi uflebebis damkvidrebisadmi
miswrafebas iwvevs. saSualo klasis Tanasworoba, iyo
Tanasworoba, romelsac qveSevrdomTaTvis uzrunvelyofda
suvereni – maTgan damoukidebeli saxelmwifo!
qveSevrdomuli cnobiereba gansxvavdeba moqalaqeobrivi
cnobierebisgan: pirveli momlodinea, meore ki moqmedi.
amdenad, socialuri uflebebis damkvidrebisTvis
aramoqalaqeobrivi cnobierebis adamianebi aqtiurad ki
ar moqmedeben, aramed moelian, rom es problema saxelmwifos
mier, zevidan iqneba gadawyvetili. miuxedavad imisa,
rom es molodini ar marTldeba, aramoqalaqeobrivi
(qveSevrdomuli) cnobiereba mis (molodinis) alternativad
ar warmoidgens samoqalaqo sazogadoebisTvis
Cveul horizontaluri TanamSromlobisa da solidarobis
mimarTulebis moqmedebas, romelic problemis garkveuli
nawilis mogvarebas zogjer saxelmwifos gareSe, avtonomiuri
funqcionirebis farglebSi gulisxmobs, xolo
saxelmwifo politikis saTanado cvlilebas sazogadoebaSi
problemaze farTo konsensusis formirebis Sedegad
mTavrobaze gavlenis meSveobiT uzrunvelyofs. qveSevrdomuli
cnobierebac (gansakuTrebiT problemis gamwvavebis
viTarebaSi) SeiZleba iyos ganwyobili moqmedebisken,
magram es moqmedeba mimarTulia ara sakuTari molodinis
paternis Secvlisaken, aramed am (molodinis) paternis
SenarCunebis pirobebSi mTavrobis (mmarTvelebis) –
visganac moelian problemis gadawyvetas – Secvlisken.
erTgvari paradoqsia, rom amgvari cnobierebis jgufebi
mzad arian miiRon monawileoba revoluciebSi,gawion bevrad
ufro maRali riskebi, vidre amas moiTxovda moqalaqeobrivi
aqtivoba. `umravlesobis klasi~ evropulad da qarTulad
XX s–is 60–iani wlebisTvis socialuri cvlilebebis
istoriulma Zalam evropaSi dakarga Tavisi mamoZravebeli
energia, radganac principi, romlis damkvidrebasac
igi eswrafoda TiTqmis sayovelTaod gabatonda. SeiZleba
iTqvas, rom praqtikulad damkvidrda Tanasworobis
pirveli da meore versiebis sinTezi.
Zveli, adrindeli klasobrivi identuroba, kuTvnileba
gadavida ukana planze – Seiqmna axali solidaruli er-
Toba, romelic moicavs sazogadoebis udides umravlesobas
(2/3–s, 4/5–s, an kidev ufro mets). am erTobis SigniT
aris gansxvaveba (maT Soris materialuri mdgomareobis
TvalsazrisiT), magram damkvidrebulia agreTve
fundamenturi Tanasworoba xelmisawvdomobisa. es aris
moqalaqeTa klasi, imavdroulad, umravlesobis klasi
da isini vinc mas miekuTvnebian imedovneben (ara usafuZvlod)
ganaxorcielon Tavisi miswrafebebi (cxovrebiseuli)
arsebuli institutebis (ekonomikuri, socialuri,
politikuri) principuli da radikaluri Secvlis
gareSe5.
amavdroulad es erToba – “umravlesobis klasi~ Sei-
Zleba ganisazRvros agreTve, rogorc erToba “mogebulebisa~
(an rogorc minimum, “arawagebulebisa~, anu erToba
imaTi, visac aqvs realuri Sansi gaxdes “mogebuli~). sapirispirod,
“umciresobis klasSi~ gaerTiandebian autsaiderebi,
marginaluri jgufebi, vinc arsebuli sazogadoebrivi
wesrigis SenarCunebis pirobebSi “wagebulebs~
miekuTvneba (anu, visac praqtikulad ara aqvs realuri
Sansi gaxdes “mogebuli~).
dReisaTvis, 80–iani wlebis neoliberalizmisa da globalizaciis
pirobebSi, sazogadoebis es modeli gamowvevis
winaSe dgas, magram jer–jerobiT mdgradobas inar-
Cunebs. igi dasustdeba da principul cvlilebas ganicdis,
Tu transformirdeba fundamenturi principis SenarCunebiT
– jer–jerobiT Ria alternativaa. missapirispiroa
viTareba postsabWoTa sinamdvileSi: mosaxleobis
udidesi umravlesoba SeiZleba mivakuTvnoT
“wagebulebis~ jgufs, da mxolod viwro umciresoba –
“mogebulebisas~ (anu “umravlesobis klasi~ qarTulad
– es aris “wagebulTa, autsaiderTa erToba, xolo “umciresobis
klasi~ – “mogebulTa~, warmatebulTa).
“wagebulebi~ _ “dabali klasi~, romelic umravlesobas
warmoadgens postsabWoTa saqarTveloSi, atarebs
bevr iseT niSan_Tvisebas, romelic axasiaTebda e.w.
“lumpen_proletariats~ da, romelic SeiZleba dRes
axasiaTebdes ganviTarebuli evropis sazogadoebis marginaluri
da autsaideruli umciresobebis jgufebs. igi
gaucxoebulia sazogadoebrivi cxovrebisagan, populisturia,
dezintegrirebuli da atomizirebulia, misi wevrebi
cal-calke cdiloben gadawyviton sakuTari problemebi.
gadawyvetis ZiriTadi gzebia _ adaptacia _ Segueba, an
konformizmi, korufcia, klientelizmi Tu sxva araformaluri
meqanizmebi (upiratesad aralegaluri).
zogadad, gardamaval periodebSi, rodesac socialuri,
politikuri, ekonomikuri struqturebi da
kulturul_Rirebulebrivi sistemebi ganicdian mniSvnelovan
cvlilebebs, izrdeba ganusazRvrelobis tendencia,
rac TavisTavad iwvevs araformaluri institutebis
dominirebas formalurebze. araformaluri wesebis
damkvidrebas postsabWoTa sinamdvileSi, maT Soris
saqarTveloSi, adgili hqonda, rogorc ekonomikis, aseve
politikis sferoSi6. araformaluri institutebis dominireba
sazogadoebaSi xels uwyobs undoblobis zrdas,
rogorc kanonebis, aseve sxva legaluri institutebisadmi
(wesebisa da organizaciebisadmi) da aZlierebs tendencias
e.w. “anomiis~ (ukanonoba _ wesebis ar arseboba, wesebi
ar funqcionirebs) damkvidrebisa. am cnebiT e. durkheimi
aRwerda viTarebas, rodesac socialuri normebi wyveten
moqmedebas politikuri da ekonomikuri krizisebis Sedegad.
amavdroulad, wesrigis ar arseboba, viTarebis da
Sesabamisad momavlis, Sedegebis ganusazRvrelobis uaRresad maRali done iwvevs amgvar sazogadoebaSi (kerZod
im jgufebSi, sadac viTareba kritikulia) gaCenas ganwyobebisa,
romlisTvisac damaxasiaTebelia hipertrofuli
mniSvnelobis miniWeba wesrigisaTvis nebismieri formiT.
es ki qmnis uaRresad nayofier niadags avtoritaruli
da populisturi reJimebis damkvidrebisaTvis, romlebic
cxadia praqtikulad ar cvlian arsebiTad ukeTesobisken
am gaucxoebuli “dabali umravlesobis~ moqalaqeobrivi
uflebebis realizebisaTvis aucilebel da
saWiro pirobebs.
postsabWoTa “umravlesobis klasis~ _ “wagebulebis
klasis~ mTavari fundamentia umuSevroba. Tu evropul
klasebs gansazRvravda maTi CarTulobis wesi (forma)
ekonomikur (da sazogadoebriv) cxovrebaSi, postsabWo-
Ta “umravlesobis klasis~ mTavari ganmsazRvrelia misi
CaurTveloba ekonomikaSi da ufro farTod, sazogadoebriv
cxovrebaSi.
umuSevroba safuZvels aclis adamianis TviTpativiscemas,
angrevs misi cxovrebis wesrigs da xdis mas damokidebuls
Cveulebriv saxelmwifoze (saxelmwifo mxardaWeraze).
umuSevroba TiSavs adamians sazogadoebrivi cxovrebidan,
faqtiurad mijnavs (ganagdebs mas) moqalaqe-
Ta erTobidan, da Sesabamisad ayenebs moqalaqeobrivi
uflebebis sakiTxs tradiciuli evropulisgan gansxvavebuli
rakursiT (Sesabamisad gadawyvetis formebic sxvanairi
SeiZleba iyos). XXs-is 80-iani wlebidan eWvis
qveS dgeba (praqtikulad uaryofilia) mosazreba, rom
dasaqmebis zrda (umuSevrobis Semcireba) xels uwyobs
(uciloblad) ekonomikur zrdas, rac WeSmaritebad miiCneoda
keinsianisturi politikisa da SexedulebebisaTvis.
viwro monetaruli TvalsazrisiT umuSevroba SeiZleba
ufro iafi jdebodes, vidre sruli dasaqmeba.
Tumca uflebebiT (moqalaqeobrivi da politikuri,
maT Soris) sargeblobis, maTi misawvdomobis sakiTxi,
pirdapir da uSualod ar ukavSirdeba umuSevrobis problemas,
magram uzrunvelyofa, romelic saWiroa am mis SemawvdomobisaTvis,
dRevandel pirobebSi praqtikulad ukiduresad
zRudavs umuSevrebs (aq igulisxmeba ara mxolod
Sesabamisi materialuri resursebi, aramed samoqalaqo
resursebic _ organizaciebSi monawileoba _ mag.
profkavSirebi, raimegvari CarTuloba sazogadoebriv
cxovrebaSi da sxv.). SezRuduli resursebis (metic maTi
zrdis SezRudulobis) pirobebSi, “mogebulebi~, gabatonebuli
jgufi, SesaZloa dainteresebuli iyos ara mxolod
eqskluziurobis SenarCunebaSi maTi (resursebis)
ganawileba_gayofis Tavidan acilebis mizniT, aramed
mTlianad jgufis SemcirebiT, misi wevrebis nawilis
jgufis gareT gayvaniT. Tanamedrove saqarTvelos politikur
klasSi (kerZod mmarTvel jgufSi) amgvari tendencia
aSkarad SeiniSneba _ eqskluziurobis zrda, inkluziurobis
ukiduresi SezRudva da mcdelobebi eqskluziur
jgufSi Zalauflebis koncentraciis, centralizaciisa
da monopolizaciis mimarTulebiT. Tu gaviTvaliswinebT
Tanamedrove saqarTveloSi politikuri berketebis
dominantur rols ekonomikur da sazogadoebriv cxovrebaSi,
cxadia, rom igive tendencia mniSvnelovanwilad
xsenebuli sferoebisTvisac iqneba damaxasiaTebeli. radgan
TavisTavad politikuris dominireba ekonomikur da
sazogadoebriv sferoSi uaRresad zRudavs tradiciuli
evropuli samoqalaqo sazogadoebisaTvis damaxasiaTebeli
avtonomiuri organizaciebisa da institutebis
Camoyalibebasa da ganviTarebas, Sesabamisad sustdeba
qarTuli “umravlesobis klasis~ socialuri gaaqtiurebis
(SemdgomSi am aqtiurobis politikur velSi translirebis
CaTvliT) organizaciuli safuZvlebi.
yvela gabatonebuli klasi istoriulad icavda saku-
Tar interesebs (sxva klasebisgan, an maT winaaRmdeg). ase-
Tive logika ganapirobebs 60-70-ian wlebSi ganviTarebul
evropaSi Camoyalibebuli “umravlesobis klasis~
qcevas, romelic garkveul antagonizmSi umciresobasTan
(an umciresobis jgufebTan)7. magram damkvidrebuli mo qalaqeobrivi uflebebi da demokratiuli politikuri
sistema, umravlesobas aqcevs am klasis wevrad.
rac Seexeba postsabWoTa mmarTvel klass, igi principulad
gansxvavdeba tradiciuli evropuli socialekonomikur
safuZvelze formirebuli klasebisgan. postsabWoTa
mmarTveli klasis formirebis safuZvlebi Zevs
ara socio-ekonomikur, aramed politikur velSi (sferoSi).
am TvalsazrisiT igi garkveulad agrZelebs sab-
WoTa mmarTveli klasis tradicias, Tumca mniSvnelovnad
gansxvavdeba ekonomikuri resursebis flobis TvalsazrisiT.
magram, ramdenadac politika dominirebs
ekonomikaze, politikuri cvlilebebi ekonomikuri
resursebis gadanawilebasac SesaZloa moaswavebdes. es
SesaZloa ganxorcieldes, rogorc mmarTveli klasis revoluciuri
cvlilebis pirobebSi, aseve mTlianobaSi
mmarTveli jgufis SenarCunebisas misi calkeuli wevrebisa
Tu jgufebis am klasidan ganTesvis (gandevnis) SemTxvevaSi.
erTi SexedviT, es SesaZloa aRqmuli iqnas analogiad
Sesabamisi tradiciuli evropuli viTarebisa, romelic
damaxasiaTebeli iyo XIX da XXs-is pirveli naxevrisaTvis,
vidre realizdeboda Tanasworobis ori versiis
sinTezi da Seiqmneboda “umravlesobis klasi~: “mogebulebis
umciresobis klasi~ marTavs “wagebulebis umravlesobis
klasTan~ konfrontaciis pirobebSi. SeiZleboda
gvefiqra, rom evropuli analogiis msgavsad umravlesobisa
da umciresobis klasebis sarkiseburi cvlileba
postsabWoTa saqarTveloSi ganxorcieldeba momavalSi,
magram es vulgaruli da zedapiruli istoriul-SedarebiTi
analogia Tanamedrove globalizaciis procesebis
fonze sruliad usafuZvlod gamoiyureba.
dRevandel viTarebaSi, mxolod evropuli tipis didi
“umravlesobis klasi~ iZleva SesaZleblobas qveynis ganviTarebisa.
Tu didi nawili mosaxleobisa iqneba “marginaluri
klasi~ (autsaideruli umravlesoba), mowyvetili
sazogadoebriv cxovrebas, elementarulad Semcirdeba resursebi (adamianuri –raodenobrivad, da inteleqtualuri
–xarisxobrivad) kreatiuli moqmedebisa
– arsebulis SemoqmedebiTi ganviTarebisa. TavisTavad,
TandaTanobiT kidev ufro gaizrdeba “ufskruli~, gaucxoeba
viwro, mcirericxovan elitur jgufebsa da farTo,
mravalricxovan autsaiderul klass Soris, rac spobs
SesaZleblobas maTi TanamSromlobisa, socialuri kav-
Sirebis da urTierTqmedebis intensivobisa.
Sedegad SeiZleba miRebul iqnas populisturi avtoritarizmi,
orientiriT “rCeulTa mmarTvelobaze~
(eqspertuli mmarTveloba, meritokratia), magram es
“rCeulebi~ romc undodeT, TandaTan ufro Znelad wamoiyvanen
autsaiderebs TanamSromlobaze, am ukanasknel-
Ta gaucxoebisa da kreatiuli potencialis TiTqmis
gaqrobis gamo.
* * *
dRevandel postsabWoTa saqarTveloSi Seqmnili mdgomareobidan
gamomdinare Zneli savaraudoa, rom Tanasworobis
sinTezuri versiis da Sesabamisad realuri evropeizaciis
mimarTulebiT nabijebis gadadgma daiwyos im wesiT,
rogorc es xorcieldeboda tradiciul evropaSi. moqmedi
politikuri (da socialuri) aqtorebi an ar arian dainteresebulni,
an ver axerxeben sakiTxis aqtualizebas da
mis win wamowevas sazogadoebrivpolitikuri cxovrebis
dRis wesrigSi. arc globalizaciuri da neoliberaluri
gavlenebi uwyoben xels xsenebuli sakiTxis wamowevas. mediac
(gansakuTrebiT televizia), romelic mWidrod da
urTierTganpirobebulobis wesiT ukavSirdeba politikur
sferos, ver axerxebs CarTos sakuTar sivrceSi ara mimdinare,
Rrma da fundamenturi Rirebulebrivi problemebi.
praqtika ganagdebs amgvar sakiTxebs sazogadoebrivi
diskursidan. arsebul mdgomareobaSi, TiTqmis SeuZlebeli Cans, rom
amgvari Rrma sakiTxebisadmi saTanado yuradReba gamoiCinon
da gaxadon isini sazogadoebrivi diskursis sagnad
politikuri da socialuri procesis Cveulma monawileebma.
Tanasworobis idea (iseve, rogorc sxva evropuli ideebi)
axal viTarebaSi, gansxvavebul sazogadoebebSi, axal midgomebs
moiTxovs.
sinamdvileSi es aris amocana calkeuli inteleqtualebisa
da jgufebisaTvis, romelnic mzad iqnebian mimdinare
politikuri koniunqturis miuxedavad da xSirad
sapirispirod, daiwyon msjeloba fundamentur sakiTxebze,
da, rasakvirvelia, avtonomiuroba amisaTvis aucilebel
pirobas warmoadgens.
amdenad, Tu Cven gvinda namdvili liberaluri
demokratiis damkvidreba, Tu Cven namdvilad miviswrafiT
im tipis socialuri kontraqtisken, romelic safuZvlad
udevs, evropul sazogadoebas, Tanasworobis Sesabamisi
sinTezuri versia (pirveli da meore versiis sinTezi) unda
gaxdes Cveni sazogadoebrivi diskursis dRis wesrigis erT
erTi umTavresi da, rac mTavaria, mudmivi sakiTxi, Semadgeneli.
im viTarebaSi, rodesac Sesabamisi socialuri Zalebi,
romelnic warmoadgenen mTavar aqtorebs evropuli sazogadoebis
dRis wesrigSi am sakiTxis (sinTezuri versia Tanasworobisa)
wamoWris, gadawyvetis da SenarCunebisa
(dResac aqtualurobisa) uaRresad sustia da maT praqtikulad
ar ZaluZT arc problemaTa agregireba, arc Tanamedrove
pirobebis gaTvaliswinebiT maTi formulireba
da moqmedeba maTi gadawyvetisaTvis, es funqcia unda aiRon
inteleqtualurma jgufebma.



No comments:

Post a Comment