Thursday, June 17, 2010

საქართველო: ძალაუფლების სტრუქტურული მახასიათებლები

gia JorJoliani
marina musxeliSvili
gela banZelaZe

saqarTvelo: Zalauflebis struqturuli maxasiaTeblebi

marqsi Tavis droze amtkicebda, rom sazogadoebaSi arsebuli mwarmoebluri urTierTobebis bazisi gansazRvravs qveynis politikur zednaSens da rom ekonomikuri urTierTobebi ganapirobeben politikur Sexedulebebsac. maqs veberi ki sapirispirod, Tvlida, rom kulturuli Rirebulebebi ayalibeben ekonomikuri urTierTobebis logikas. Tanamedrove mkvlevari, ronald ingleharti, eyrdnoba ra farTo sociologiur monacemebs, amtkicebs, rom marqsic da veberic erTdroulad marTlebic arian da, amave dros, kidevac scdebian. politikuri, kulturuli da ekonomikuri ganzomilebebi zemoqmedebas axdenen erTmaneTze, viTardebian paralerulad da ayalibeben garkveul urTierTdakavSirebul modelebs, romlebic sxvadasva qveynebsa da civilizaciebSi sxadasxvanairia.
saqarTvelos politikuri sistema Sedgeba mTeli rigi urTierTdakavSirebuli maxasiaTeblebisagan, rolebic ganisazRvrebian da, amave dros, gansazRvraven sazogadoebis socialuri, ekonomikuri da kulturuli parametrebis bunebas. es urTierTdakavSirebuli maxasiaTeblebi istoriulad Camoyalibdnen da yalibdebian, damokidebulni arian ganvlil gzaze da im SemTxvevaSic ki Zalzed nela icvlebian, Tuki erT-erTi parametri mkveTrad Seicvleba. arsobrivi cvlilebebi TandaTanobiT xdeba TaobaTa cvlasa da sistemis yvela maxasiaTebelis urTierTdakavSirebul transformaciasTan erTad.
miuxedavad amisa cvlilebebi mainc xdeba da yvela parametri ama Tu im mimarTulebiT ganicdis evolucias. mniSvnelovania imis codna Tu ra mimarTulebiT icvlebian isini da ra faqtorebi gansazRvravs am cvlilebebs.
saqarTvelom bolo 15-20 wlis manZilze ramodenime politikuri reJimi gamoicvala, Seicvala konstituciuri mowyobac, qveyanam gadaitana samoqalaqo omebi da dakarga kontroli teritoriis nawilze. miuxedavad amisa, saqarTvelos politikuri sistema xasiaTdeba iseTi TvisebebiT, romlebic am drois manZilze ucvlelad rCebodnen da TviTganaxlebis Zalas avlendnen. saqarTveloSi Zalaufleba koncentrirebuli, centralizebuli da personificirebulia. qveynis prezidents akisria sruli da praqtikulad erTpirovnuli pasuxismgebloba yvela miRebul politikur gadawyvetilebasa da saxelmwifo aparatis funqcionirebaze. kompetenciaTa teritoriuli danawileba TiTqmis sruliad ar arsebobs, adgilobrivi TviTmmarTveloba ganuviTarebelia, regionebi sustia da centralur xelisuflebazea damokidebuli. prezidenti srulad akontrolebs xelisuflebas. prezidents, mTavrobasa da parlaments Soris Zalauflebis danawileba sustadaa gamokveTili da pirveli piris mier parlamentze an mTavrobaze kontrolis dakargvis SemTxvevaSi sistemuri krizisi iwyeba. sasamarTlo xelisuflebas ar gaaCnia damoukidebloba da ver axerxebs centraluri xelisuflebis Sekavebasa da kanonis uzenaesobis uzrunvelyofas. politikaSi monawileobas mniSvnelovani ekonomikuri dividendebi moaqvs. ekonomikuri saqmianobac Zlieraa damokidebuli xelisuflebasTan klientelistur kavSirebze da mniSvnelovanwilad korufciuli meqanizmebiT funqcionirebs. amgvar konfiguraciaSi Zalaufleba didwilad xelisuflebis partiis meSveobiT xorcieldeba, romelic mkacrad centralizebulia da administraciul resurs eyrdnoba. amave dros, xelisuflebis partia iSleba xelisuflebidan wasvlis SemTxvevaSi. partiebi da prezidentebi xelisuflebidan opoziciaSi ar gadadian, aramed saerTod toveben politikur arenas da kargaven legitimacias. Tavad xelisuflebis cvlilebac radikaluri-revoluciuri gziT xdeba. Amave dros Zalauflebis erT centrSi koncentrirebis miuxedavad sazogadoeba inarCunebs SesaZleblobas opoziciuri ganwyobebisa da moZraobebis avtonomiurad SemuSavebisa, romlebic saprotesto aqciebsa da, drodadro, arapopularuli reJimebis cvlilebas iwvevs. arsebobs mravali opoziciuri partia da politikuri aqtori, romlebic xelisuflebis revoluciuri (sistemuri, radikaluri) oponentebi arian. polarizebuli politikuri pluralizmis pirobebSi opoziciuri partiebi praqtikulad ar monawileoben politikuri gadawyvetilebebis miRebaSi, aramed sakuTar Zalisxmevas arsebuli reJimis Secvlisken mimarTaven. komprometirebuli politikuri aqtorebis marginalizaciis paralelurad Cndebian axali politikosebi da partiebi, romelTa dRegrZelobac mTlianadaa damokidebuli maT opoziciaSi yofnaze. opoziciuri partiebis garda, amgvarive rols TamaSoben masobrivi sainformacio saSualebebi da arasamTavrobo organizaciebic. am organizaciaTa dafinansebis wyaroebi xelisuflebisagan damoukidebelia (biznesi, saerTaSoriso sazogadoeba). sazogadoeba, Tumca ki inarCunebs arapopularuli xelisuflebis Secvlis potencials, praqtikulad ar monawileobs politikis, strategiebis formirebaSi, uflebebisa da interesebis dacvaSi da a.S. politikuri da sazogadoebrivi organizaciebi (partiebi, arasamTavroboebi) aqtivistTa mcire wres moicaven. sazogadoebrivi problemebis gadawyvetaze pasuxismgebloba TiTqmis mTlianad centralur xelisuflebas ekisreba. politikuri diskursi vertikaluria. am diskursis horizontaluri Semadgeneli gamoukveTavia. qveynis ganviTarebis kursi didwilad sagareo faqtorebzea damokidebuli. iqidan gamomdinare, rom politikuri reformebi igegmeba da xorcieldeba am gare faqtorebis gaTvaliswiebiT, isini naklebad asaxaven sazogadoebis mdgomareobas, rac politikuri ganviTarebis sxvadasxvagvar strategiebs Soris konkurenciis warmoqmnis saSualebas ar iZleva. ZalauflebisaTvis brZola warmoadgens `TavisTavad Rirebulebas~ da ar asaxavs interesebis, Sexedulebebisa da programuli prioritetebis gansxvavebulobas, rac sazogadoebis bazisur problemebs gadauwyvetels tovebs.


Zalauflebis centralizacia

saqarTveloSi Zalauflebis teritoriuli danawileba sustia. qveynis prezidenti Zalauflebis piramidis saTaveSi dgas, romelic mmarTvelobis yvelaze dabal doneebamde eSveba.
1995 wlis konstitucia, gadauwyveteli teritoriuli konfliqtebis gamo, Riad tovebda qveynis teritoriul-administraciuli mowyobis sakiTxebs, da mxolod zogadi debulebebiT Semoifargleboda, ramdenadac miiCneoda, rom es sakiTxebi afxazeTis, cxinvalis regionis da aWaris statusis gansazRvrasTan iyo dakavSirebuli. samomavlod igegmeboda orpalatiani parlamentis Seqmna da saqarTvelos raionebis nacvlad (daaxloebiT 80) regionebad dayofa (daaxloebiT 10 erTeuli). regionebis marTvis uzrunvelsayofad droebiT saSualebad prezidentis rwmunebulebi iqcnen. vardebis revoluciisa da aWaris movlenebis Semdeg prezidentis rwmunebulis instituti SenarCunda, teritorialuri mowyobisa da qveynis decentralizaciis sakiTxi ki kvlav gadadebulia.
ufro dinamiurad mimdinareobda TviTmmarTvelobiTi da warmomadgenlobiTi institutebis transformireba da ganviTareba. adgilobrivi TviTmmarTveloba 1998 wels dainerga, ramac garkveulwilad adgilebze sazogadoebrivi cxovrebis gaaqtiureba ufro gamoiwvia da adgilobriv demokratiisaTvis Seqmna safuZveli. Tumca, mTlianobaSi, man, ramodenime mizezis gamo, efeqturad ver imuSava. adgilobrivi xelisuflebis funqcionirebisaTvis saWiro ekonomikuri fundamenti  im periodSi ar Seqmnila. kompetenciaTa decentralizacias ukiduresad susti iyo da mas Tan ar axlda realizaciisa da kontrolis saWiro meqanizmebi. kanoni adgilobrivi arCevnebis Sesaxeb, romelic partiul warmomadgenlobas efuZneboda, adgilebze arsebul siRaribesTan erTad, mmarTvelobis organoTa Zlier politizirebasa da, Sesabamisad maT xelisuflebis partiisadmi daqvemdebareba-damokidebulebas uwyobda xels.
miuxedavad imisa, rom, 1998 da 2002 wlebis adgilobrivma arCevnebma aCvena, rom opoziciur partiebi adgilobriv doneze ufro advilad axerxeben warmomadgenlobis miRwevas vidre centralur doneze, adgilobrivi mmarTvelobiTi organoebi mainc mudam advilad kontroldebodnen da imarTebodnen centraluri xelisuflebis mier, miTumetes, rom yvelaze mniSvnelovani Tanamdebobebi daniSvniTi rCeboda.
vardebis revoluciis Semdeg adgilobrivi mmarTvelobis axali sistema iqna SemoRebuli (2005 wlis reformiT), romelmac wina periodis mcire monapovrebic ki Seasusta. mravalricxovani, mcirezomiani da ufro Znelad kontrolirebadi organoebis nacvlad Seiqmna msxvili erTeulebi raionebis doneze. am erTeulebs formalurad TviTmmarTvelobiTi hqvia, Tumca realurad damoukidebeli funqcionirebis saSualeba ara aqvT. prezidentis regionuli rwmunebulebi, romlebsac kanoniT ara aqvT raionebis mmarTvelobis ufleba, realurad floben gadawyvetilebaTa srul Zalauflebas e.w. TviTmmarTvel organoebTan mimarTebaSi.
politikuri sistemis centralizaciis tendencias Semdegi faqtoric aZlierebs:
demokratiuli centralizmis principi, romelic jer kidev leninma menSevikebTan gamarTuli diskusiis dros Camoayaliba, adgilobriv sakiTxebze gadawyvetilebaTa partiis centraluri organos mier miRebas gulisxmobs (magaliTad saarCevno olqSi deputatobis kandidaturis wamoyeneba). adgilobriv organoebs mxolod iniciativisa da winadadebis wamoyenebis ufleba rCebaT. es principi, romelic partia-saxelmwifos sabWoTa politikur sistemaSi mtkiced iyo gamjdari, postsabWoTa saqarTveloSic Zalauflebisa da mmarTvelobis ganxorcielebis ZiriTad principad gvevlineba. es Tandayolili inercia vlindeba rogorc centrsa da adgilebze mmarTvelTa da marTulTa molodinebisa da motivaciebis zogad mentalobaSi, aseve orive doneze xelisuflebis Camoyalibebisa da urTierTmimarTebis instituciur regulirebaSic. Zalauflebis koncentraciis tendenciis gaTvaliswinebiT, rac aRmasrulebeli xelisuflebis udao prioritets warmoadgens, adgilobriv xelisuflebas ara adgilobrivi warmomadgenlobiTi organo axorcielebs (romelis kompetenciebic bundovania da finansuri resursebic uaRresad mokZalebulia), aramed misi zemdgomi organo. regionuli mmarTvelobis reformis dablokva xelisuflebis mxridan swored am mizezis gamo moxda - vinaidan konstituciiT prezidents uSualod ara aqvs aRamsrulebeli funqcia, mas urCevnia araformalurad uxelmZRvanelos Tavisive daniSnul rwmunebulebs regionebSi, vidre dauqvemdebaros isini ministrTa kabinets, rogorc uzenaes aRmasrulebel organos.
susti ekonomika regionebis centrze damokidebulebas ganapirobebs. sabWoTa industriuli ekonomikis degradaciam mkveTrad Seamcira ekonomikuri aqtivoba da, Sesabamisad, ekonomikis moculobac. tradiciulad industriuli qalaqebi: rusTavi, quTaisi, zestafoni, WiaTura, agreTve msubuqi mrewvelobisa da agraruli gadamamuSavebeli centrebi, kargaven ra Cveul Tvisebas, ver axerxeben ekonomikuri mdgomareobis gaumjobesebas. agrarul regionebSi gavrcelda naturaluri meurneobebis Tanamedrove tipi, romelic ara produqciis warmoebazea orientirebuli, aramed TviTmoxmarebaze.
susti ekonomika ase Tu ise mniSvnelovani adgilobrivi elitebis Seqmnis saSualebas ar iZleva, romlebic adgilobrivi sazogadoebis reprezentacias SeZlebdnen da centridan mosul politikur Tu biznes figurebs konkurencias gauwevdnen. maJoritar olqebSi arCeul deputatTa umravlesoba cxovrobs da muSaobs TbilisSi da ara Sesabamis olqebSi. adgilobriv elitebs gansakuTrebiT Zlieri dartyma miayena deindustrializaciam, romelmac inJiner-teqnikuri inteligencia funqciisa da statusis gareSe datova da maTi Tanamedrove `TeTr sayeloianebad~ transformaciis Sansi TiTqmis mospo.
arsebuli ekonomikuri (romelic umuSevrobis Zalzed maRal dones iwvevs) da politikuri (adgilobrivi mmarTvelobiTi da saxelmwifo organoebis umniSvneloba) situacia Sromisunarian mosaxleobas, gansakuTrebiT ki axalgazrdobas, migraciisken ubiZgebs. maTi nawili sazRvargareT midis, sxvebi ki dedaqalaq Tbilisis umuSevarTa rigebs avseben (an naklebad prestiJuli profesiiT muSaoben). ekonomikis ganuviTarebulobisa da socialur _ politikuri cxovrebis marginalizaciisagan gamowveuli migracia cetrisaken (Tbilisisaken) kidev ufro aZlierebs adgilobrivi Temebis sisustes da adgilobrivi ekonomikuri, kulturuli da politikuri potencialis zrdas TiTqmis gamoricxavs. yovelive es kidev ufro amZafrebs isedac Zlier tendencias centralizaciisaken.
globalizacis procesi centralizaciis process uwyobs xels. misi gamowvevebi (enobrivi, informaciuli, teqnologiuri, ekonomikuri, komunikaciuri da a.S.) Sesabamisi resursebisa da qselebis xelmisawvdomobas moiTxovs. es xelmisawvdomoba ki gacilebiT advilad realizdeba centrSi vidre regionebSi (umetesoba SemTxvevebSi raionebSi yovelive es absoluturad miuwvdomelia). amave dros, globalizaciis gamowvevebTan gasamklaveblad resursebisa da Zalisxmevis gaerTianebaa saWiro rac aseve pozitiurad miesadageba centralizaciis tendecias.
saxelmwifos daSlis SiSi _ teritoriaTa eTnikuri araerTgvarovneba aseve aZlierebs Zalauflebis centralizaciis tendencias. decentralizacia, gacnobierebulad an gaucnobiereblad, asocirdeba avtonomizmisa da separatizmis tendenciebTan. rogorc afxazeTi da cxinvalis regioni, aseve amJamad araaqtiuri magram potenciurad separatistul regionebad mosazrebuli somxebiTa da azerbaijanlebiT kompaqturad dasaxlebul regionebis arseboba, xels uwyobs amgvar Sexedulebebs. iTvleba, rom, teritoriebis avtonomiurobis gazrda da adgilobrivi xelisuflebebisa da institutebis kompetenciaTa Sesabamisi gafarToveba aucileblad gaaZlierebs separatistul ganwyobebs, imdenad ramdenadac mravaleTnikur mosaxleobaSi politikuri erTobis arasakmarisi konsolidirebulobis pirobebSi eTnikuri identobis mniSvneloba moqalaqeobrivs aRemateba. imis gaTvaliswinebiT, rom yvela regionTan mimarTebaSi damokidebuleba msgavsi unda iyos, institucionaluri mowyobisadmi universalisturi midgoma eTnikurad mxolod qarTvelebiT dasaxlebuli regionebisadmic msgavs midgomas ganapirobebs.
saxelmwifoebriobis gare safrTxeebis winaaRmdeg arsebuli ganwyobebic agreTve aZlierebs centralizacias. sazogadoebrivi azri miiCnevs, rom es modeli gacilebiT ufro efeqturia gare safrTxeTa asacileblad vidre decentralizebuli mmarTvelobiTi sistema. iTvleba, rom decentralizaciis SemTxvevaSi arakeTilmosurne gare Zalebi ufro advilad SeZleben calkeuli regionebis mimarT sakuTari intersebisa da gegmebis ganxorcielebas. amis magaliTad ara marto afxazeTi da cxinvalis regioni ganixileba, aramed aslan abaSiZis reJimis droindeli aWarac. sazogadoebriv mentalobaSi mudmivi da permanentuli sagareo mtris xatis dafuZneba, ayalibebs nacionalisturi erTobis ideas. am xedviT axali da susti saxelmwifo mxlod erTiani, sayovelTao ZalisxmeviT SeZlebs mtris mogeriebas, romelsac centralizebuli politikuri neba marTavs. Sagareo safrTxeebis mogeriebas erTianoba esaWiroeba.
ideologia, romliTac xelisufleba sakuTari Zalauflebis legitimacias axdens agreTve xels uwyobs centralizacias. demokratia gagebulia ara rogorc orientirebisa da normebis sistema, romlebic sazogadoebriv cxovrebas ganapirobeben da sazogadoebriv-politikuri diskursisa da qcevebis mimarTulebas gansazRvraven. igi sazogadoebisagan `gare~ fenomenad rCeba da xelisuflebis legitimacias ara am sazogadoebis meSveobiT axdens, aramed sxva wyaroebiT, rogorebic SesaZloa iyos `progresuli saerTaSoriso sazogadoeba~, `demokratiuli Zalebi~ an `WeSmariti mecnieruli Teoriebi~ (iseve rogorc sabWoTa dros mecnierul komunizmis Teoria), `mowinave dasavleTi~ da a.S. aSkaraa, rom demokratiis amgvari forma mxolod centralizebul politikur sistemaSi SeiZleba efeqturad funqcionirebdes da mxolod vertikalurad _ zemodan qvemoT.
ras SeuZlia Seasustos centralizaciis tendencia?
mniSvnelovani (magram ara gadamwyveti) roli SeiZleba Seasrulos evropuli struqturebis mier Sesabamisma dawolam. aseve uaRresad mniSvnelovania decentralizaciis mimarT sazogadoebrivi ganwyobebic. postsabWoTa gamocdilebis 20 weli gviCvenebs, rom arsebuli centralizebuli politikuri sistema araefeqturia da adgilebze arsebuli probolemebis gadawyveta ar SeuZlia. decentralizebuli modeli ki (Tu maRalganviTarebuli demokratiuli qveynebis WeSmariti gamocdileba mis sasargeblod sakmarisi argumenti araa), saqarTveloSi jer gamoucdelia da arc misi araefeqturobis mtkicebis safuZveli arsebobs.


Zalauflebis koncentracia

demokratiuli centralizmis sabWoTa tradicia ara marto Zalauflebis centralizaciis tendencias ganapirbebs, aramed mis koncentraciasac. orive es tendencia erTmaneTs asazrdovebs.
Zalauflebis koncentraciaSi mis mTlianobas da ganuyoflobas vgulisxmobT. esaa xelisuflebis tradiciulad danawilebuli Stoebis (samarTlebriv saxelmwifoebSi) erTianoba (sakanonmdeblo, aRmasrulebeli, sasamarTlo), romelSic aRmasrulebel xelisuflebas wamyvali adgili uWiravs. xelisuflebis msgavs mowyobas SeiZleba arakonstituciuric vuwodoT ramdenadac konstituciurad swored Zalauflebis danawilebis da Zalauflebis gaziarebis tradiciuli principebi iTvleba. am pirobebSi praqtikulad SeuZlebelia centraluri xelisuflebis sxvadasxva institutebs Soris horizontaluri urTierTdamokidebulebis uzrunvelyofa. Zalaufleba erTiania rogorc vertikalur (centralizacia) aseve horizontalur (koncentracia) ganzomilebebSi.
Zalauflebis koncentracias axali postsabWoTa arakonstitucionalizmic uwyobs xels, romelic, ara marto zemoT aRniSnuli araformaluri wesebis xarjze arsebobs, aramed rigi formaluri wesebis xelSewyobiTac.
pirvel rigSi unda aRiniSnos saprezidento mmarTveloba. saqarTvelos 1995 wlis konstitucia, marTalia SezRudvisa da wonasworobis principebze iyo agebuli, qveynis prezidents mainc zedmetad did uflebamosilebas aniWebda. prezidenti erTdroulad iTvleboda saxelmwifos meTauradac da mTavrobis xelmZRvaneladac. vardebis revoluciis Semdeg konstituciaSi Setanilma Sesworebebma kidev ufro gaaZliera (da daakanona) isedac Zlieri prezidentis Zalaufleba. premierministris Tanamdebobis SemoRebam mTavrobis sasargeblod prezidentis Zalauflebis Semcireba ar gamoiwvia, aramed prezidentis instituti kidev ufro mtkice gaxada politikuri da socialur-ekonomikuri gamowvevebis winaSe, radgan SesaZlebloba misca prezidents warumatebeli politikis SemTxvevaSi pasuxismgebloba Tavidan aecilebina. parlamentis daTxovnis uflebis prezidentisTvis miniWebiT, parlamentis roli kidev ufro Semcirda da prezidentis xelSi Zalauflebis koncentracias Seewyo xeli.
parlamentis sisuste, romelsac didwilad saprezidento mmarTvelobis xasiaTi ganapirobebs. prezidentis partiis arCevnebSi gamarjvebisa da umravlesobis Seqmnis SemTxvevaSi, rasac didiwilad administraciuli resursi da damkvidrebuli saarCevno praqtika ganapirobebs, parlamenti srulad iTqvifeba erTian, koncentrirebul saprezidento mmarTvelobiT vertikalSi. saqarTvelos samive prezidents (gamsaxurdia, SevardnaZe, saakaSvili) parlamentSi umravlesoba gaaCnda, romlebsac qcevis zemoT aRwerili modelis gamo ~morCilebs~ uwodendnen.
nawilobriv sabWoTa modelze damokidebulebis, nawilobriv ki axladSeqmnili formaluri da araformaluri wesebis gamo, saqarTveloSi xelisuflebas, praqtikulad, mxolod prezidenti ganasaxierebs. parlamenti aRiqmeba rogorc damorCilebuli, arawarmomadgenlobiTi da araavtonomiuri subieqti, sasamarTlo xelisufleba ki rogorc administraciis nawili (rogorc magaliTad saministro da a.S.).
Zalauflebis legitimacia xdeba ara warmomadgenlobisa da monawileobis (demokratiuli legitimacia), aramed misi funqcionirebis efeqturobis niadagze. legitimaciis msgavsi saSualeba xelisuflebis pasuxismgeblobis koncentracias iwvevs, romlis erTaderTi amocanac, formaluri instituciuri wesebisa da procedurebis ignorirebiT, efeqturi Sedegebis miRwevaa. pasuxismgebloba da uflebamsileba erTamenTs emTxveva da prezidentis figuraSi gamovlindeba. es ukanaskneli, Sesabamisad, politikuri gadawyvetilebebis miRebis meqanizmebis sakuTar xelSi koncentrirebas axdens, romelTa nawilic formalurad ar Sedis mis kompetenciaSi. msgavsi situacia axasiaTebda samive prezidents.
Tuki msgavs politikur sistemaSi Zalauflebis koncentracia sustdeba, mcirdeba gadawyvetilebaTa miRebis (an miRebuli gadawyvetilebebis) efeqturobac da, Sesabamisad, mcirdeba Zalauflebis legitimurobac. rodesac araefeqturoba kritikul zRvars aRwvs, legitimuroba uaRresad sustdeba da aralegitimuri xelisuflebisadmi daumorCilebloba sazogadoebis didi nawilisaTvis misaRebi xdeba: Tuki xelisufleba aralegitimuria, mis winaaRmdeg aralegitimuri wesebiT brZolac daSvebulia.
postsabWoTa saqarTveloSi Zalauflebis koncentracias is faqtoric uwyobs xels, rom ar arsebobs avtonomiuri da profesionaluri saxelmwifo biurokratia. amas, Tavis mxriv, xels uwyobs rogorc istoriuli tradicia, aseve postsabWoTa araformaluri wesrigi da saxelmwifo aparatis politizirebuloba. principi `gamarjvebuli iRebs yvelafers~ gulisxmobs, rom xelisuflebaSi mosuli partia Zireulad cvlis saxelmwifo aparats da Tavisi erTguli politikuri aqtivis rekrutirebas axdens. klientilizmi kidev ufro amcirebs biurokratiis avtonomiurobas. araavtonomiuri biurokratia ki upasuxismgebloa, mTlianadaa damokidebuli politikur xelmZRvanelobaze da araa motivirebuli damoukidebeli gadawyvetilebebis miRebisTvis. Sedegad iqmneba viTareba, rom sxvadasxva donis gadawyvetilebebi politikuri xelmZRvanelobis Seusabamod maRal doneze miiReba. es xdeba ara marto vertikalur, aramed horizontalur ganzomilebebSic. vertikaluri RerZis gaTvaliswinebiT ki iqmneba arademokratiuli sistemebisTvis damaxasiaTebeli piramida.
Zalauflebis koncentraciis Serbileba Semdeg tendenciebs xelewifebaT:
xelisuflebaSi myof sxvadasxva jgufebs Soris ZalauflebisaTvis brZolas koncentraciis Sesusteba SeuZlia. sxvadasxva jgufebs Soris dapirispireba yvela SemTxvevaSi amcirebs xelisuflebis funqcionirebis efeqturobas da garkveul etapze SesaZloa mTlianad reJimis Sesusteba gamoiwvios. Tumca bolo wlebis saqarTvelos gamocdilebam aCvena, rom dapirispirebis SemTxvevaSi fraqcionerebi toveben xelisuflebas da gadadian gare opoziciuri dapirispirebis reJimSi, xolo xelisuflebis SigniT darCenis SemTxvevaSi, maT mainc ar gaaCniaT berketebi raTa Tavisi interesebi ganaxorcielon. es miuTiTebs imaze, rom demokratizaciis istoriulad gamocdili gza - elitebis paqti TamaSis wesebis dacvis Taobaze saqarTveloSi ver nxorcieldeba.
opoziciis gaZliereba da gaaqtiureba uzrunvelyofs pluralistuli poziciebis gaZlierebas da oficialuri ideologiis delegitimacias. Tumca arsebul delegitimacias SeiZleba moyvebodes ara reJimis Sesusteba, aramed misi gadasvla mmarTvelobis ufro Zalismier meTodebze.
koncentraciis tendenciis SesustebaSi mniSvnelovani rolis Sesruleba SeuZlia evrostruqturebis mxridan dawolas (realuri TviTmmarTvelobis SemoReba, Tavisufali sasamarTlo da a.S.). Tumca am dawolas realuri Sedegebis motana mxolod Sesabamisi sazogadoebrivi da politikuri mxardaWeris pirobebSi SeuZlia. winaaRmdeg SemTxvevaSi formalur wesebSi garkveuli cvlilebebi SesaZloa advilad adaptirdnen dominirebad araformalur wesrigTan.


erTpirovnuli mmarTveloba

saqarTvelos prezidenti qveynis ganviTarebis ZiriTadi kursis simbolod da garantad miiCneva. misi piradi da politikuri Tvisebebi am kursTan identificirdeba. amas uzrunvelyofs gabatonebuli ideologiac. sxvadasxva reJimebisas es ideologia sxvadasxvaa. sabWoTa kavSiris dros, komunisturi partiis centraluri komitetis generaluri mdivnis pirovnebis msgavsi  identificireba qveynis komunisturi ganviTarebis perspeqtivasTan ganpirobebuli iyo im legendiT, rom man yvelaze ukeT icoda mecnieruli komunizmis Teoria da amitom SeuZlebeli iyo araswori politika gaetarebina. Semdgom, erovnul-ganmanTavisuflebeli moZraobam erovnul identobisa da damoukideblobis ideologia aRadgina; zviad gamsaxurdia dRemde bevrisTvis WeSmaritad qarTul identobasa da patriotizmTan asocirdeba. iTvleba rom misma garemocvam iTamaSa uaryofiTi roli, aZlevdnen ra mas cud rCevebs. SevardnaZe ganasaxierebda pragmatulobasa da racionalurobas, stabilurobis SenarCunebas, damnaSaveobis winaaRmdeg brZolas. mas ramodenime weli dasWirda, rom erTpirovnuli mmarTveli gamxdariyo. rodesac misi partia orad gaiyo da zurab Jvanias jgufmac garkveul wil Zalauflebaze gamoTqva pretenzia (parlamentis kontrolis paralelurad), amas mmarTvelobis erTpirovnuli xasiaTi ar Seucvlia, magram gaarTula yovelvari gadawyvetilebebis miReba. vardebis revoluciis Semdgom xelisuflebaSi triumvirati movida, romlebic reformebis, demokratiisa da dasavleTTan daaxloebis mimarTulebas ganasaxierebdnen. Tumca mmarTvelobis pirvelive TveebSi Zalaufleba prezidentis xelSi aRmoCnda koncentrirebuli.
erTi gabatonebuli ideologiis legitimacia moiTxovs, rom swori gadawyvetilebebi erT centrSi miiRebodes. politikuri gadawyvetilebebi aucileblad unda iyos `swori~ magram ara ori an ufro meti politikurad gansxvavebuli Sexedulebis kompromisis Sedegi. es prezidents anTavisuflebs misi oponentebis Sexedulebebis gaTvaliswinebis aucileblobisagan. prezidenti, garkveul wilad, iTvleba im kursis ganxorcielebis eqspertad, raSic mTeli sazogadoeba Tanabradaa dainteresebuli. am kursis ganviTarebisa da misi prioritetebis Sesaxeb Sexedulebebis SesaZlo konfliqti aralegitimuria, radaganac subieqtur sawyisebs efuZneba da ara `teqnokratiulad~ miRebuli gadawyvetilebas. amitomac, opoziciasTan konsultaciebi mxolod sisusted SeiZleba FCaiTvalos da ara gonierebad. oponentebi saukeTeso SemTxvevaSi umniSvneloni arian, uares SemTxvevaSi ki ubralod xels uSlian winsvlas.
xelisuflebis partia lideris avtoritets emorCileba. wamyvani figurebi piradi politikuri erTgulebis principiT ganisazRvrebian. demokratiuli centralizmis principi sabWoTa droidan moyolebuli narCundeba. finansebi, romelTa generirebac formalurTan erTad mniSvnelovanwilad araformaluri gzebiTac xdeba, centralizebulia da maTze kontroli erTpirovnuli mmarTvelobis aucilebel komponents warmoadgens. partiasa da saxelmwifo aparatSi Tanamdebobebis, iseve rogorc saarCevno siaSi adgilebis ganawileba umaRlesi xelisuflebis doneze wydeba.
sxvadasxva socialuri jgufebis ineteresebsa da gansxvavebulobaze sazogadoebis ganviTarebis erTiani strategiis upiratesobis aRiareba erTpirovnul mmarTvelobas uwyobs xels. sistemis mkacri maJoritaruli xasiaTi, romelSic konkretuli calkeuli interesebi politikurad aralegitimuria, aseve dakavSirebuli kanonSemoqmedebiTi saqmianobis TaviseburebebTanac. kanonis arsi gulisxmobs ganviTarebis imgvar gzas, romelic sazogadoebisTvis garegania. moqalaqe kanonis obieqtia da ara subieqti. kanonis amgvari gageba mTlianobaSi tradiciuli kia, magram dResdReobiT, zogierT SemTxvevaSi, protestebs warmoSobs.
mmarTvelobis ufro kolegialuri da konsensualuri stili SesaZloa warmoiSvas sxvadasxva politikur jgufebs Soris konkurenciis institucionalizaciisa da gadawyvetilebebis miRebisas ufro meti pluralizmis Seqmnis SemTxvevaSi. xazgasmiT unda avRniSnoT, rom aq ar igulisxmeba ganxeTqileba mmarTvel partiaSi. amgvari ganxeTqilebis SemTxvevaSi ar arsebobs konfliqtis gadawyvetis instituciuri meqanizmi. ukidures SemTxvevaSi prezidents SeuZlia daSalos parlamenti. molaparakebebisa da kompromisebis meqanizmebi uaRresad sustia. konfliqtis gadawyvetis institucionalizebuli meqanizmebis Seqmnis erT-erT gzad SeiZleba miviCnioT saparlamento mmarTvelobaze gadasvla. mmarTvelobis erTpirovnulobis Semcirebas aseve SesaZloa xeli Seuwyos saxelmwifo aparatis ganviTarebam da profesionalizaciam. saxelmwifo aparatma, misi politizirebulobisa da politikur mmarTvelobasTan mibmulobis Sesustebis SemTxvevaSi, SesaZloa sazogadoebriv ZalebTan korporativistuli kavSirebi Seqmnas, romlebiT manipulirebac ufro Zneli iqneba.
opoziciuri partiebic, miuxedavad maTi ideologiuri mimarTulebebisa, ZiriTadad erTpirovnuli mmarTvelobis igive principze arian agebulni. SegviZlia warmovidginoT, rom erTpirovnuli mmarTveloba arc prezidentis gadarCevis SemTxvevaSi Sesustdeba. opoziciur partiaTa mkacrad centralizebuli koaliciis mosvla xelisuflebaSi mmarTvelobas mxolod araefeqturs gaxadis - nacvlad amisa, unda SenarCundes partiebis mravalferovneba da imavdroulad es mravalferovneba daeyrdnos konkretul socialur jgufebTan mibmas.


xelisuflebis partia, romelic Zalauflebis dakargvisTavane iSleba

centralizebuli, koncentrirebuli da erTpirovnuli mmarTvelobis erT-erTi mTavari uzrunvelmyofeli faqtoria xelisuflebis partia. mmarTveli partiis meSveobiT xorcieldeba saxelisuflebo resursebis kontroli. iseve rogorc sabWoTa mmarTvelobis dros, partia ganasaxierebs mTlianad saxelmwifos. amave dros, verc erTma aseTma partiam (romlebic odesme yofilan xelisuflebaSi) ver SeZlo xelisuflebidan wasvlis Semdeg ganegrZo arseboba. isini an saerTod qrebodnen, an marginalur gaerTianebebad iqceodnen, romlebsac sazogadoebis mxridan susti legitimaciac ki ar rCebodaT.
sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg komunistebi saqarTvelos umaRlesi sabWodan gandevnes. maT sazogadoebis TvalSi marginaluri, Zvelmoduri da antierovnuli politikuri Zalis imiji SeiZines, romelic axal realobebs ar Seesabameboda da safrTxes uqmnidna ~yvelaze Zvirfas~ radac maSin damoukidebloba iTvleboda. komunisturi partiis nangrevebze sxva warmonaqmnebi Camoyalibdnen, romlebic aseve ver gascildnen marginalur dones.
TiTqmis igive daemarTa mogvianebiT pirveli prezidentis zviad gamsaxurdias momxreTa gaerTianebas. isini, vinc verasodes ver Seeguen axal mmarTvelobas saerTod politikis miRma darCnen. isini vinc ase Tu ise daTanxmda politikaSi monawileobaze 1995 wlis arCevnebis Semdeg parlamentSi ver moxvdnen. am Zalebis nawilma vardebis revoluciis dros garkveuli reanimireba moaxdina, rac 1991 wlis saxelmwifo gadatrialebisTvis revanSs ukavSirdeboda. aseve unda aRiniSnos, rom zviad gamsaxurdias mmarTvelobis dRemokleoba nawilobriv imiTac iyo ganpirobebuli, rom `mrgvalma magidam~ ver moaswro srulfasovan xelisuflebis partiad gardaqmna.
`mrgvali magidisagan~ gansxvavebiT, prezident SevardnaZis partia `moqalaqeTa kavSiri~ Seiqmna Tavidanve rogorc xelisuflebis partia. am partiis warmomadgenlebi mravali wlis ganmavlobaSi flobdnen saxelmwifo Zalaulebis yvela meqanizms da Sesabamisad yvela resurss akontrolebdnen, raTa gaemyarebinaT partia. misi daSla daiwyo maSin, rodesac dadga dro SevardnaZis Semdeg xelisuflebaSi darCenisTvis brZolisa. bevrma misgan droebiT gamoyofilma nawilma SeZlo da kvlav moeqca revoluciuri talRis saTaveeSi. SevardnaZis politikuri scenidan wasvlis Semdeg `moqalaqeTa kavSiris~ narCenebi ukve veRar SeZlebda arsebobis raime saxiT gagrZelebas, Tumca dacemis revoluciurma formam kidev ufro gaamZafra viTareba. partia ubralod politikuri scenidan ki ar wavida, aramed iqna gandevnili, rogorc yvelaferi im cudis gansaxiereba, romelic `arasodes ar unda ganmeordes~.
`nacionaluri moZraoba~ funqcionalurad aseve xelisuflebis partias warmoadgens da am TvalsazrisiT arafriT ar gansxvavdeba winamorbedebisagan. `vardebis revoluciis~ Semdeg, umokles droSi saxelmwifo aparatis moxeleni axali, partiuli kadrebiT iqnen Canacvlebulni. amgvarad, qarTuli politikuri sistemis garkveuli stabilurobis gaTvaliswinebiT (Camoyalibebuli tradiciebis ganmeorebadoba, raoden defeqturebic ar unda iyvnen isini), arsebobs didi albaToba imisa, rom `nacionaluri moZraoba~ gadarCevis an Zalauflebis raime sxva gziT dakargvis SemTxvevaSi, aseTive fatalur beds ver gaeqceva.
SegviZlia vivaraudoT, rom yvela reJimis pirobebSi xelisuflebis partiebis warmoSobisa da maTi Zalauflebis gareSe arasicocxlisunariobis mizezi aris Tavad am politikuri Zalebis, iseve rogorc mTlianad politikuri sistemis buneba. amgvarad, logikuria vivaraudoT, rom maTi arsisa da maxasiaTeblebis analiziT, aseve maTi funqcionirebis modelis gaTvaliswinebiT, Cven im mizezTa gaanalizebasac SevZlebT, romelTa gamoc isini jer iqmnebian, Semdeg ki Zalauflebis dakargvisTanaven wyveten arsebobas.
`partia saxelmwifo~ sabWoTa tradiciaa. sabWoTa konstituciis meeqvse muxli partiis wamyvan da ganmsazRvrel funqcias amyarebda. partia aucilebeli iyo saxelmwifos samarTavad yvela doneze (da ara marto gadawyvetilebaTa miRebis mxolod politikuri kursis gansazRvris doneze, rogorc es konstituciur demokratiebSia). saxelmwifo aparatTan misi stabiluri Tanaarseboba ganapirobebda saxelmwifos stabilurobasac. amgvar partias ar gaaCnda funqcia, romlis ganxorcielebac SesaZlebeli iqneboda xelisuflebaSi ar yofnis (magaliTad opoziciaSi yofnis) SemTxvevaSi.
gasagebia, rom mravalpartiulobaze gadasvlasa da saxelmwifos partiisagan gamijvnas amgvari instituciuri mowyoba unda Seecvala (garkveulwilad Secvala kidec). Tumca, rogorc SemorCenili, aseve axladSeqmnili mTeli rigi faqtorebi gansazRvraven xelisuflebis partiisa da saxelmwifos urTierTmimarTebis im Taviseburebebs, romlebzec zemoT vsaubrobdiT.
saxelmwifoze gadajaWvuli partia legitimaciis raime wyaros unda flobdes romelic mis subieqturobasa da droebiTobas gamoricxavda. xelisuflebis partias araaqvs politikuri ideologia. is gamoxatavs xalxis nebas da warmoadgens mis avangards. xolo isini ki vinc mis winaaRmdeg arian, Sesabamisad, xalxis mtrebia da ara politikurad legitimuri metoqeebi. is, rom yoveli axali reJimi saqarTveloSi axerxebs da sakuTar Tavs swored amgvarad warmoaCens, mWidrodaa dakavSirebuli sistemis sxva TvisebebTanac. magaliTad esaa xelisuflebis arCevnebis nacvlad gadatrialebis gziT Secvla, saerTo-sayovelTao interesebis kerZo ekonomikur interesebze maRla dayeneba, ekonomikis sisuste da a.S. xalxis neba ki amavedros ucvleli araa, igi icvleba reJimidan reJimamde da zogjer erTi reJimis drosac.
Tavis mxriv, partiasTan gadajaWvuli saxelmwifo aseve flobs legitimaciis specifur formas, riTac mniSvnelovanwilad `umravlesobis nebaze~ dafuZnebuli saxelmwifos sabWoTa tradicias imeorebs da ar efuZneba konstitucionalizmis principebs. mimdinare politikisagan gamijnulad rom ifunqcioniros, samarTlebriv saxelmwifos respublikuri legitimacia unda gaaCndes (yvelas neba da ara mxolod umravlesobisa) da ara demokratiuli (legitimacia xmaTa umravlesobiT). legitimaciis es principi jer kidev gamsaxurdias dros iqna darRveuli, rodesac saqarTvelos damoukideblobis legitimizireba referendumis (mosaxleobis umetesobis xmebis) meSveobiT moxda da ara sayovelTao TanxmobiT, ramac SesZloa xeli Seuwyo teritoriis nawilze jer kontrolis Sesustebas, xolo Semdeg konfliqtebis safuZvlis gaZlierebas. `vardebis revoluciam~ da mis Semdgom ganxorcielebulma konstituciurma cvlilebebma kidev ufro aaZliera maJoritarizmis principi konstitucionalizmis kidev ufro SesustebiT.
eWvs ar iwvevs, rom partia saxelmwifos (xelisuflebis partiis) funqcionireba formalurad demokratiuli mowyobis pirobebSi araformaluri institutebis gaZlierebas, garkveul korufciasa da kanonTa darRvevas moiTxovs, rogoricaa, magaliTad arCevnebis sasurveli Sedegebis uzrunvelyofa da xelisuflebaSi misi funqcionalurobis uzrunvelyofa (partiuli disciplinis meSveobiT mmarTvelobis yvela doneze zegavlena). politikuri korufcia xelisuflebis partiis arsebobis ganuyofeli nawilia. es moicavs partiuli xazinis Sesavseb finansur korufciasac. `demokratiuli vardebis revolucis~ Semdeg daSoreba xelisuflebis partiasa da saxelmwifos Soris kidev ufro Semcirda.
amgvarad xelisuflebis partias daSlisa da gaqrobis tendencia aqvs da saukeTeso SemTxvevaSi misgan mxolod calkeuli gamoyofili fraqciebi rCeba (mmarTveli partiisgan droulad gamoyofa garkveuli resursebis SenarCunebisa da Secdomebze pasuxismgeblobaTa moxsnis efeqturi saSualebaa). sainteresoa Tu rogoria opoziciuri partiis is Tvisebebi, rac ganapirobebs an xels uSlis maT xelisuflebis partiad gardaqmnas.
saqarTveloSi partiebs socialuri fundamenti praqtikulad ar gaaCniaT. Sesabamisad farTodaa gavrcelebuli socialuri da ekonomikuri populizmi da oportunizmi. maTi platformebi, romlebTan SesabamisobaSic gansazRvravdnen konkretul politikasa da yoveldRiur moqmedebebs, ar TamaSobs rols ZalauflebisTvbis vertikalur brZolaSi. swored amitomac partiebis ideologiuri prioritetebi aramkafioa, praqtikulad ganusazRvrelia da Zalian advilia maTi erTmaneTSi areva. winasaarCevno kampaniis an sxva politikuri debatebis dros, imgvari partiebi, romlebic mniSvnelovan wilad Zalauflebis mopovebis mizniT garkveul pirTa gaerTianebebs warmoadgenen da ara sazogadoebis ufro farTo fenebis interesebis gamomxatvelebs, sakuTari prioritetebis gansazRvrisas problemis gadawyvetis ama Tu im meqanizmis popularulobis maCvenebels eyrdnobian. amave dros isini ar ganmartaven Tu rogor unda moxdes am miznebis miRweva, aramed ubralod amboben imas rac yvelas surs. Sedegad, yvelani saubroben erTi da igives, amomrCevels ki imis sjera, vinc sxvaze ukeT moaxdens oponentebis diskreditirebas. memarjvene da memarcxene ideologiebad dayofa uaRresad sustia an absoluturad mniSvnelobas moklebulia. sakmaod xSirad partiebi, romlebic sakuTar Tavs memarjveneebs an liberalebs uwodeben, mkveTrad memarcxene da socialuri ideebiT manipulireben. xSirad erTi partiis sxvadasxva lozungebi erTmaneTTan modis winaaRmdegobaSi.
amgvari viTarebis ganmapirobebel erT-erT faqtors warmoadgens Tavad sazogadoebac. Tumca mxolod sazogadoebis dadanaSauleba pasiurobasa da homogenurobaSi, romlis gamocaa rom politikuri partiebis ideologiurobis done Zalian dabalia da Sesabamisad warmomadgenlobiTi da stabiluri politikuri partiebi ar iqmneba, ar iqneboda marTali. Tavis mxriv, sazogadoebis amgvari homogenuri xasiaTic garkveuli obieqturi faqtorebiT ganisazRvreba. aseTebia magaliTad: ekonomikuri problemebi da cxovrebis dabali done, romlis gamoc sazogadoebas politikaze aqtiuri zegavlenis moxdena ar SeuZlia. mizanSewonili iqneba am problemas ufro masStaburad Tu SevxedavT da ganvixilavT mas rogorc socialur, aseve politikur, ekonomikur da kulturul kriziss (sazogadoebaSi potenciurad arsebuli dayofebis Taobaze ix. amave krebulis statiebi).
rogorc ukve avRniSneT, partiebsa da sazogadoebas Soris interesebze da Rirebulebebze dayrdnobili reprezentaciuli urTierTkavSiris ararseboba qarTuli praqtikis defeqturi xasiaTis erT-erT umTavres mizezs warmoadgens. aqedan gamomdinare SegviZlia vivaraudoT, rom am subieqtebs Soris urTierTkavSirisa da urTierdamokidebulebis gaRrmaveba garkveulwilad gamoasworebs viTarebas da WeSmaritad reprezentatuli politikuri partiebis Seqmnas Sewyobs xels, romlebic, Tavis mxriv, demokratiuli saxelmwifos ZiriTadi institutebia. es agreTve damokidebulia, raime saxis politikisadmi mkveTrad gamoxatuli da stabiluri mikuTvnebulobebis gareSe, protestul da optimistur diapazonSi sazogadoebrivi ganwyobebis meryeobis Semcirebazec.
saqarTveloSi jer ar yofila precendenti, rom xelisuflebaSi mosuliyo partia, romelsac politikuri cxovrebis mravalwliani tradicia eqneboda. arc erTi zemoT aRwerili partia ar mosula xelisuflebaSi meore an mesame cdiT (magaliTad arCevnebis meSveobiT). Zalaufleba yovelTvis iseTi partiis xelT aRmoCndeboda xolme, romelic an sul mcire xniT adre Seiqmna (`mrgvali magida~ da `nacionaluri moZraoba~), an saerTodac xelisuflebaSi mosvlis Semdeg Camoyalibda (`moqalaqeTa kavSiri~). Amgvarad, xelisuflebis partiebs saqarTveloSi arasodes ar dasWirvebiaT TavianTi reprezentatuli xasiaTisa da sazogadoebasTan kavSirebis gaZliereba. rodesac ki isini amgvar aucileblobas awydebodnen (Zalauflebis dakargvis Semdeg), aRmoCndeboda rom maTTvis amis gakeTeba ukve Zalian gviania da SeuZlebeli iyo (zemoT aRweril mizezTa gamo).
Sesabamisad, SegviZlia vivaraudoT, rom partiebis mier xelisuflebis miRma yofnis gamocdilebis dagrovebam SesaZloa xeli Seuwyos sazogadoebaTan maT urTierTkavSirsa da urTierTdamokidebulebas. es xels Seuwyobs maT moaxdinon partiis mtkiced struqturireba da daiWiron mkveTrad gamokveTili adgili ideologiur speqtrSi. amgvari perspeqtiva ZiriTadad opoziciur partiebs exeba, vinaidan xelisuflebis partiisaTvis amgvari moqmedebis stimuli kvlav ar arsebobs.


No comments:

Post a Comment