Saturday, June 26, 2010

ძალაუფლების დაყოფა- ეთნიკური კონფლიქტების მოგვარების გზა

Zalauflebis dayofa - eTnikuri konfliqtebis mogvarebis gza

       statia  momzadebulia, xatia nadaraias mier, Donald Rothild, Philip G. Roeder “Dilemas os State-Building in Divieded Sociaties’, Ddonald rotCildisa da filip roderis wignze, “saxelmwifos mSeneblobis dilema dayofil sazogadoebebSi” dayrdnobiT.

ç qveyanaSi, sadac  adre avtokratiuli reJimi arsebobda, axla ki uwesrigo, daulagebeli politikaa,  demokratiis wamaxalisebeli samTavrobo institutebis mowyobis mcdelobisas, eTnikuri jgufebis liderebma ZalauflebiT aRWurvili umravlesobis tiraniisagan dacva SeiZleba  moiTxovon. Uumciresobis liderebi SiSoben, rom umravlesobis politikuri gadawyvetilebebi da maT mier miRebuli kanonebi maT mudam wamgebian mdgomareobaSi  Caayenebs. wminda maJoritaruli demokratia, amdenad, SesaZloa ar iyos misaRebi eTnikurad danawevrebuli sazogadoebis politikuri konsolidirebisTvis. umravlesobis tiraniis SezRudvis principebi cnobilia konstitucionalizmis Teoriasa da praqtikaSi, da mocemul statiaSi Cven ganvixilavT ori amgvari principis av-kargianobas axal demokratiebSi eTnikuri konfliqtebis samarTavad.
Zalauflebis gaziarebis strategia[1], gadawyvetilebis miRebis procesSi  yvela  eTnikuri jgufis warmomadgenelis CarTulobas gulisxmobs. es strategia gadawyvetilebis miRebis procesSi sayovelTao CarTulobis misaRwevad, konstituciur uzrunvelyofas iyenebs da mandatebs awesebs  ZiriTad politikur postebze, rogorebicaa prezidenti, premier ministri,  ministrTa kabinetis wevrebi, parlamentis Tavmjdomare.  winaswar ganawilebuli mandatebi sarkiseburad unda asaxavdes  sazogadoebis eTnikur konfiguracias. Zalauflebis gaziarebis strategia, aseve materialuri da aramaterialuri resursebis ganawilebisas proporciulobis principis dacvasac iTvaliswinebs. Zalauflebis gaziareba amavdroulad, eTnikuri  jgufebisaTvis Zalauflebis miniWebasç gulisxmobs,  raTa marTon sakuTari Tavi.         gadawyvetilebis miRebis inkluziuri xerxi, romlis magaliTia, koaliciuri mTavrobebi, danawevrebuli gadawyvetilebis miReba, romlis magaliTia, teritoriuli decentralizacia, eTnofederalizmi, an fiskaluri decentralizacia da aseve,  winaswargansazRvruli gadawyvetilebebi, romelSic  biurokratiuli poziciebisa da saxelmwifo biujetis proporciuli ganawileba igulisxmeba,  Zalauflebis gaziarebis umTavresi komponenteba. Ggamomdinare aqedan, SeiZleba gamovyoT Zalauflebis gaziarebis strategiis oTxi ZiriTadi ganzomileba: centraluri aRmasrulebeli xelisuflebis inkluziuroba, teritoriuli decentarlizcia, SeiaraRebuli Zalebis kontroli da dakompleqteba da Sida resursebis  kontroli da ganawileba. Tumca, xSirad  am startegiis Sedegad eTnikuri jgufis liderebi saerTo saxelmwifos SigniT, calkeul avtonomiur administraciul erTeulebs iTxoven.
arsebobs maJoritaruli demokratisa da Zalauflebis ganawilebis alternativac, romelsac Zalauflebis dayofa ewodeba. es alternativa warmarTavs mSvidobisa da demokratiis konsolidacias  im  pirobebSi, romlebic Warbobs samoqalaqo omis Semdeg  da naklebad mosalodnelia, rom  didi xniT SesanarCuneblad eqstraordinaluri nabijebi moiTxovos, rogorebicaa: proteqtorati an  saxelmwifos gayofa. M                           Zalauflebis dayofa Zalauflebis gaziarebis strategiis alternatiulia da misgan mkveTrad gansxvavdeba. Zalauflebis dayofa efuZneba princips, rom  adamianebs aqvT  nacionalizmis, erovnulobis, erTi erisadmi mikuTvnebulobis gaziarebuli grZnoba, anu isini ar aprotesteben erT saxelmwifoSi Tanacxovrebas. Zalauflebis dayofis strategiis sami elementi arsebobs: samoqalaqo Tavisufleba, mravalricxovani umravlesobebi da Zalauflebis gadanawileba da dabalanseba.
 Zalauflebis dayofis strategia demokratias miiCnevs umravlesobis wesad, magram amavdroulad iswrafvis mravalferovani (sxvadasxvanairi) umravlesobebis gamoaSkaravebisken.  Zalauflebis dayofis umTavresi maxasiaTebeli aris is, rom Zalauflebis dayofis institutebi miiswrafian Tavidan aicilon eTnikuri sxvadasxvaobebis privilegireba da cdiloben  waaxalison  urTierTgadamkveTi socialuri  sxvadasxvaobebi. Zalauflebis dayofa politikur Zalauflebas mravalferovan politikur institutebs Soris anawilebs. Zalauflebis dayofa uzrunvelyofs aRmasrulebeli  xelisuflebis sakanonmdeblo xelisuflebisgan gamoyofas da aseve sakanonmdeblo xelisuflebis danawilebas. Aam strategiis momxreebi miiCneven, rom nebismier stabilur reJims  TiToeuli warmomadgenlobiTi organosaTvis gansxvavebuli  saarCevno wesi unda hqondes da mxolod am SemTxvevaSi iqneba  alternatiuli umravlesobebis amsaxveli institutebis Seqmna SesaZlebeli.
razea damokidebuli erTi an meore strategiis warmatebuloba? Zalauflebis gaziareba eTnikur elitaTa Soris TanamSromlobazea damokidebuli. eTnikurad an religiurad  dayofil sazogadoebebSi, politikuri stabilurobis xelisSewyobas Zalauflebis gaziarebis reJimi uzrunvelyofs, romlis Sedegia  xalxis naklebi monawileoba da naklebi  uTanxmoeba  eTnikur elitebs Soris, vidre es zogadad  maJoritaruli demokratiisaTvisaa damaxasiaTebelia. saSiSia, romGRia demokratiul politikaSi liderobdnen radikalebi nairnairi eTnikuri jgufebidan - es gamoiwvevs populisturi moTxovnebis gaaqtiurebas, anu ekonomikuri resursebis danawevrebas, met politikur da samoqalaqo dapirispirebas da  ufro metic politikuri avtonomiis  moTxovnasac ki. Zalauflebis gaziarebis  warmateba  damokidebulia  eTnikuri jgufis liderebis mudmiv valdebulebaze, rom  Searbilon maTi moTxovnebi da maT unarze, rom gaimijnon radikalizmis elementebisagan TavianT sazogadoebebSi.
gansxvavebiT stabiluri mdgomareobisgan, aseTi Serbileba da kontroli  TiTqmis ver xorcieldeba samoqalaqo omis Semdeg. ufro metic, Cven SegviZlia vivaraudod, rom radikalizebis waqezeba Tavad Zalauflebis gamnawilebeli institutebis mier aris Seqmnili, isini aqezeben eTnikur elitebs, maT moTxovnebis eskalaciisaken ubiZgeben da saSualebas aZleven, rom  maT moTxovnebs omis zRvarze balansirebis politikiT daubrundnen.Aam mizezis gamo Zalauflebis  gaziarebam eTnikur liderebs Tavidan SeiZleba brZolis veli daatovebinos, magram mcire xnis Semdeg rac brZolis es veli gadaiqceva  morigebis oTaxad, isini inacvleben brZolis axal velze.Ees aris sastiki ironia, rom Zalauflebis ganawilebis SeTanxmeba SeiZleba iyos  maiZulebeli, rom gaadvilos SeTanxmeba mSvidobis Sesaxeb sawyis fazaze, magram daemuqros stabiluri mSvidobisa da demokratiis damkvidrebas grZelvadian perspeqtivaSi eTnikurad dayofil sazogadoebebSi konsolidaciis fazaSi. swored amitom, qveyanaSi eTnikuri konfliqtis dasasruleblad Zalauflebis gaziarebis arc erTi  gza ar aris windaxeduli nabiji. miT umetes, Tu Zalauflebis gaziareba gabatonebuli umravlesobis iZulebiT da ara nebiT xdeba,  umciresobebi cxad signals iReben, rom umravlesoba iZulebulia umciresobaTa uflebebi daicvas. aseT SemTxvevaSi, umciresobebi Zalauflebis gaziarebis institutebs maTi uflebebis dacvis garantorad ver aRiqvamen. Zalauflebis gaziarebisas ori piroba, romelic aucilebelia mSvidobisa  da demokratiis konsolidaciisaTvis aris: identobasa da resursebze zemoqmdeba. identobaze zemoqmedeba niSnavs gaziarebuli nacionalur identobis arsebobas, es ukansakneli ki Zalauflebis gaziarebis mniSvnelovani elementia. sadac gaziarebuli nacionaluri identoba arsebobs, eTnikuri elitebi urTierTdapirispirebuli  elitebi ar arian. urTierTgadamkveTi saerTo sakiTxebi moqalaqeebis  eTnikurobis gancdas amcirebs. rac Seexeba resursebze zemoqmedebas, es niSnavs, rom  saxelmwifo Zlieria, anu is miCneulia legitimur avtoritetad. Zalauflebis gaziarebisas mTavari nacionaluri usafrTxoebis Sida gamowvevebisagan dacvaa.  Tundac iq, sadac yvela piroba arsebobs Zalauflebis gaziarebisaTvis, es strategia grZelvadian perspeqtivaSi konfliqtis wamowyebiskenaa midrekili.
Zalauflebis gaziareba sinamdvileSi demokratiisaTvis damabrkolebeli SeiZleba iyos. misi gamoyenebis sami SesaZlo Sedegi arsebobs, esenia:  instituciuri arastabiluroba, konfliqtebis eskalacia da Seferxebuli demokratiuli tranziti. teritoriuli decentralizaciis marcxs mecnierebi  Zalauflebis gaziarebis Semdegi sami dilemiT xsnian:  mmarTvelobis problema, romelic maSin wamoiWreba, rodesac institutebi arasakmarisadaa mxardaWerili sazogadoebis mier, konstituciis arasrulyofileba, romelic kanonebis Sesaxeb davis gadasawyvetad moqmdebis centralur politikas moiTxovs. Zalauflebis gaziareba konfliqts ar amcirebs da pirqiTac kia, mSvidobas fitavs, imitom rom is eTnikuri jgufis liderebis ganzraxvebs konfliqtis eskalaciis Sesaxeb zrdis. rodesac Zalauflebis gaziarebis Sesaxeb SeTanxmeba samoqalaqo omis bolosaa miRebuli, urTierTdapirispirebuli eTnikuri jgufis liderebi mTavrobis politikis gadamwyvetebi xdebian. aseT SemTxvevaSiNnebismiers, visac gadawyvetilebis mimRebi centraluri organodan politikaze zemoqmedeba unda, politika eTnikuri jgufis interesebisa da  ZalauflebiT aRWurvili eTnikuri jgufis liderebis interesebis gaTvaliswinebiT unda SeimuSaos. swored amitom Zalauflebis gaziareba yvela politikas eTnikur politikad aqcevs. aseT SemTxvevaSi mosalodnelia, rom eTnikuri dayofis gamomwvevi urTierTgansxvavebuli sakiTxebi  molaparakebis magidamde ver miaRwevs.  ZalauflebiT aRWurvili eTnikuri jgufis liderebi midrekili arian ganamtkicon sakuTari eTnikuri jgufis erTianoba da maTSi sakuTari privilegirebuli mdgomareoba.Aarc erT eTnikur jgufs ar unda, rom darCes umweo mdgomareobaSi, romelic emorCileba SeTanxmebas, manam sanam  sxva eTnikuri jgufebi saxelmwifosgan sargebels iReben. am yvelafris Sedegad Zalauflebis gaziarebam  eTnikuri umciresobebis “gandgomebis” dominos efeqti SeiZleba gamoiwvios. Zalauflebis gaziarebis strategia zrdis eTnikuri jgufis liderebis ganzraxvas rom  daubrundnen konfliqtebis eskalacias.  Zalauflebis ganawilebis strategia  calkeuli eTnikuri jgufis liderebisaTvis  mTavrobaSi adgilebis gamoyofiT instituciur iaraRebs eTnikuri umciresobis xelSi aqcevs.Aaman ki eTnikuri  jgufebis mier avtonomiuri regionebisa da sakuTari SeiaraRebuli Zalebis gaaqtiurebis moTxovna SeiZleba gamoiwvios. Aamis Sedegi ki is aris, rom eTnikuri jgufebis xelSi instituciuri iaraRebi iyris Tavs, romlebiTac centralur mTavrobaze zemoqmedeba SeiZleba. Zalauflebis gaziarebis strategia centraluri mTavrobis liderebsa da eTnikuri jgufis liderebs Soris Zalauflebis dabalansebisken iswrafvis. eTnikuri jgufis warmomadgenlebi unda daarwmunon, rom im SemTxvevaSi, Tuki isini iaraRs dayrian, centraluri mTavroba maT uxeSad ar moeqceva. mosalodnelia, rom istituciuri iaraRebis eTnikuri jgufis  liderebis xelSi Tavmoyra centralur mTavrobaze eTnikuri jgufis batonobasa da konfliqtis eskalacias gamoiwvevs.Uufro metic, Zalauflebis gaziarebis strategiam saxelmwifos SigniT intensiuri konfliqti SeiZleba gamoiwvios.Aaseve mniSvnelovania, rom Zalauflebis gaziarebis institutebi xels uSlis demokratiis konsolidacias, es institutebi saxelmwifos asustebs, imitom rom isini mikrosaxelmwifoebs qmnian saxelmwifos SigniT. A
reili, eTnikurad dayofil sazogadoebebSi  inkluziurobasa da  demokratiis konsolidacias Soris korelacias poulobs, magram is kiTxvis niSnis qveS ayenebs Zalauflebis gaziarebis skolis mtkicebas, proporciuli saarCevno sistemis demokratiul Sedegebze gavlenis Sesaxeb. is aRniSnavs, rom eTnikurad dayofil sazogadoebebSi maJoritaruli saarCevno sistemebi, rogoricaa pluraluri arCevnebi erTmandatian olqebSi, mosalodnelia, rom inkluziur aRmasruleblobas uzrunvelyofs da  aseve mosalodnelia, rom  asocirebuli iqneba demokratiis warmatebul konsolidaciasTan. reili ambobs rom, naxevarze met eTnikurad dayofil sazogadoebebSi, romlebSic ukve  stabiluri demokratiaa, maJoritaruli saarCevno sistemebia.
yovelive es ki  Semdeg kiTxvas warmoSobs: ris garantias iZleva Zalauflebis gaziareba, Tu ara mSvidobisa da demokratiis? Zalauflebis gaziareba SeTanxmebaa eTnikuri jgufis elitebs Soris, rom Sewyviton politikuri konfliqti.
mniSvnelovan erTobebs Tu ar surT saerTo saxelmwifoSi cxovreba, danawevreba SeiZleba  erTaderTi gza iyos intensiuri konfliqtidan stabilur mSvidobasa da demokratiamde wamatebuli tranziciisTvis. iq, sadac erTobebi  ar uaryofen saerTo saxelmwifos, magram erTobebis liderebi ar endobian sxva eTnikuri jgufebis liderebis valdebulebebs, danawevreba SeiZleba erTaderTi gza iyos mSvidobisa da demokratiisaken. gasuli saukunis ganmavlobaSi norvegiis, irlandiis, fineTis, israelis, indoeTisa da Cexoslovakiis warmatebuli magaliTebi amtkiceben, rom SesaZlebeli iyo im winapirobebis daZleva, romelic demokratiis arsebobas ar moaswavebda.Aam movlenebma  dauSva stabiluri demokratiebis ganviTareba sxva saxelmwifoebSi, sadac is SeiZleboda SeCerebuliyo. gare Zalebma scades SeenarCunebinaT  gaerTianebuli saxelmwifoebi. SedarebiT swavlebebSi nikolas sambani aRniSnavs, rom  axlad damoukideblobamopovebul saxelmwifoebSi, romlebic samoqalaqo omis Semdeg danawevrebiT Seiqmna, demokratia ufro Zlieria vidre im saxelmwifoebSi, romlebic mTeli darCa samoqalaqo omis Semdeg.              miuxedavad amisa, gegmebma “civilizebuli gayofis” Sesaxeb SeiZleba  sami moulodneli sirTule gamoiwvios: SeiZleba sazRvrebi ar arsebobdes eTnikur jgufebs Soris da aman memkvidre saxelmwifoebs Soris saerTaSoriso konfliqti warmoqmnas. dayofili da  modunebuli  bazris ekonomikuri safasuri SeiZleba sarisko iyos. saxelmwifos dayofam axali umciresobebi SeiZleba warmoSvas, sazRvrebTan emigrantTa  gazrdili raodenoba da memkvidre saxelmwifoebSi eTnikuri wmenda warmoSvas.
am sirTuleebma SeiZleba gadawonos dayofis upiratesobebi, amitom danawevreba eTnikurad dayofil sazogadoebaSi samoqalaqo omebisa umjobesi gadawyveta ar unda gaxdes. is SeiZleba saukeTeso arCevani iyos, rodesac eTnikuri jgufebi imdenad ar endobian erTmaneTs, rom maT erTad cxovreba stabilur demokratiaSi ar SeuZliaT da Zalauflebis ganawilebis institucianalizebas iTxoven, rogorc pirobas maTi SeTanxmebisaTvis, rom TavianT mowinaaRmdegeebTan erTad erT saxelmwifoSi iarsebon.Aam SemTxvevaSi separatistul saxelmwifoSi  mSvidobisa da demokratiis konsolidirebis inicirebisaTvis danawileba SeiZleba naklebad misaRebi gza iyos. eTnikurad dayofil sazogadoebebSi samoqalaqo omis Semdeg, saerTaSoriso sazogadoeba axali saxelmwifos Seqmnis (rogoricaa bosnia) an arsebuli saxelmwifoebis gaerTianebisken miiswrafvis (rogoricaa makedonia)  gaerTianeba unda moxdes ise, rom saxelmwifos sxvadasxva nawilebma erovnulobis saerTo gancda unda gaiziaron, minimum saerTo saxelmwifoSi Tanaarsebobaze unda SeTanxmdnen, erovnulobis es gaziarebuli grZnoba eTnikurad dayofil sazogadoebebSi, rogorebicaa indoeTi, samxreT afrika da Zalian bevri unitaruli postkomunisturi saxelmwifo mniSvnelovania demokratiis warmatebisaTvis. amitom rodis unda SevakowiwoT arsebuli saxelmwifo an piriqiT davyoT is damokidebulia konfliqtSi monawile mxareebis miznebze.Aarsebuli saxelmwifos erTianad SenarCuneba relevanturi strategiaa, rodesac eTnikuri jgufi iziarebs saerTo saxelmwifos valdebulebebs. saxelmwifos SenarCuneba Sesaferisi strategia ar aris maSin, rodesac erTi an ramdenime eTnikuri jgufi gamoTqvams saerTo saxelmwifosagan gamoyofis survils. zogierT SemTxvevaSi saxelmwifos calkeul damoukidebel erTeulebad danawevreba ukeTesic kia, aseT SemTxvevaSi TiToeul nawils SesaZlebloba eqneba misTvis sasurveli mmarTveloba daamkvidros.Aarsebuli saxelmwifos dayofa Semdeg safrTxeebs warmoSobs: ltolvilTa gazrdili raodenoba, administraciuli gadasaxadebi da saerTaSoriso daZabuloba. TumcaRa, aRmosavleT timoris magaliTi indoneziidan gviCvenebs, rom  zogierT SemTxvevaSi danawileba umjobesia, raTa Tavidan aviciloT erTad cxovrebis gaurkvevlobebi.
 gansxvavebiT Zalauflebis gaziarebisgan, Zalauflebis dayofa gacilebiT ukeT esadageba stabilurobisa da demokratiis damkvidrebis amocanebs. eri-saxelmwifos mowyobis strategiis SerCevisas centraluri samTavrobo organoebi imas unda asaxavdnden, rac yvela nawilisaTvis saerToa, anu imas, rac erovnulobis safuZvels Seqmnis. SezRuduli mmarTveloba samoqalaqo sazogadoebisa da privatuli iniciativebisadmi ndobis gazrdas niSnavs im sakiTxebSi, romlebic hyofs  mowinaaRmdege mxareebs. saerTo konsesusi individebsa da jgufebs Soris, rom isini darCebian erTad erT saxelmwifoSi, gaiziareben da SeinarCuneben saSinao kanonebs da erTad ibrZoleben gare mtris winaaRmdeg, ayalibebs moqalaqeobis grZnobas, amis Sedegad miiReba Tanamedrove minimaluri saxelmwifo, sadac centraluri mTavroba moaxdens im ideebis reprezentacias, rasac yvela eTnikuri jgufis moqalaqeebi iziareben. Zalauflebis dayofis strategia eTnikur sazRvrebs amcirebs - politikis yvelaze mwvave, identobisa da kulturuli sakiTxebis,  mTavrobis gankargvis sferodan amoRebiTa da maTi samoqalaqo sazogadoebisaTvis mindobis gziT. eTnikurad dayofili sazogadoebis liderebma SezRuduli mTavrobis teqnika unda gamoiyenon, raTa politika naklebad nulovanjamovanad aqcion. Zalauflebis dayofis strategia eTnikuri da sxva saxis umciresobaTa uflebebs samoqalaqo uflebebiT icavs.Uuflebebi, romliTac sargebloben kulturuli umciresobebi identuri unda iyos kulturuli umravlesobis wevrTa uflebebisa. aseve eTnikuri umciresobebis uflebebi identuri unda iyos sxva tipis umravlesobebisa da umciresobebis uflebebisa samoqalaqo sazogadoebaSi. TumcaRa eTnikuroba ar aris privilegia politikuri monawileobisaTvis. Zalauflebis dayofa demokratias miiCnevs umravlesobis wesad, romelic miiswrafis  mravalricxovani alternatiuli umravlesobebis gamoaSkaravebisaken.Ppolitikur institutebs sazogadoebaSi arsebuli sxvadasxvaobisaTvis formis micema SeuZlia. Zalauflebis  dayofis institutebi miiswrafis eTnikuri umciresobebis provilegireba Tavidan aicilos da urTierTgadamkveTi sxvadasxvaobebis ganviTarebas Seuwyos xeli. Zalauflebis ganawilebisa da maJoritaruli demokratiis Sepirispirebisas, Cven gvjera Zalauflebis danawilebis uaryofisadmi adreuli  institucionaluri damokidebulebis, romelic uaryofs Zalauflebis danawilebas da asocirdeba amerikis SeerTebuli Statebis konstituciasTan, jeims medisonis mixedviT, umravlesobis mmarTvelobis erTi SezRudva is aris rom, umciresobaTa jgufebs samTavrobo ZalauflebaSi monawileobis saSualebas ar aZleven, magram mTavrobis xarjze, sxvadasxva umravlesobebisaTvis damoukidebel organoebsa da mTavrobaSi muSaobis uflebis miniWebiT, individualur Tavisuflebasa da uflebebs uzrdian.  Zalauflebis dayofis strategiis sami elementi arsebobs: samoqalaqo Tavisufleba, mravalricxovani umravlesoba da kontroli da balansi.Mmokled rom vTqvaT, iseT demokratiebSi, romlebSic Zalaufleba dayofilia saxelmwifo Zalaufleba  samTavrobo da samoqalaqo sazogadoebas Sorisa ganawilebuli.Yyvelaze mniSvnelovani sakiTxebi, romlebic eTnikur jgufebs hyofs,  mTavrobis mier unda iyos gadawyvetili rogorc yvela eTnikuri jgufisaTvis saerTo, Zalauflebis danawilebis institutebi gadawyvetilebis mimReb erT centrs abalansebs da umravlesobas akontrolebs.
   gadawyvetilebis miRebis uflebis konstituciur ganawilebaSi, Zalauflebis ganawilebis strategia da individebis xelSia mTavrobaze ar aris damokidebuli, es kerZo, (privatuli) sferos mniSvnelovan gadawyvetilebebs samoqalaqo sazogadoebas utovebs. medisoni  aRiarebs, rom gadawyvetilebis miRebis uflebaze SezRudvebi iseve mniSvnelovania, rogorc mTavrobaSi myofi nebismieri umravlesobis SezRudva. MmagaliTad medisoni miiCnevs, rom  iseT kulturul sakiTxebSi, rogoricaa religia, mTavroba ar unda ereodes. samoqalaqo sazogadoebaSi  mTavaria interesebisaTvis xelsayreli instituciuri pirobebis Seqmna, rom isini moqnilad da TviTgansazRvrulad iqcnen, vidre Sereul da mTavrobis mier gansazRvrul mocemulobebad. imitom, rom  liberaluri reJimebi midrekili arian Seamsubuqon bzari, romelic  dominantur eTnikur jgufebSi warmoiSoba, farTo masStabiani individualuri Tavisuflebebi aseve zrdis SesaZleblobas, rom umravlesoba calkeuli interesebis mixedviTDdaiyofa. iq, sadac Zalauflebis gamyofi intitutebi arsebobs, mosalodnelia, rom eTnikuri identurobebi specifikuri politikuri sakiTxebiT SeizRudos da eTnikuri umravlesobebisaTvis Zneli gaxdes maTi eTnikuri jgufis politikuri hegemoniis SenarCuneba. SejibrebiToba dominantur eTnikur jgufs Soris warmoSobs subjgufebs.
Ees ar warmoadgens urTierTgadamkveT gansxvavebulobas, is ar aris damokidebuli SejibrebiT loialurobaze, romelic individebs eTnikur jgufebad kravs, aramed damokidebulia umravlesobis eTnikur jgufs Soris arsebul SejibrebiTobaze.
Zalauflebis danawileba samTavrobo Zalauflebis yvela doneze uwyobs xels dayofas rogorc mTavrobis damoukidebel ganStoebebs Soris, aseve calkeul specializebul nawilebs Soris, romlebic gansxvavebul umravlesobebs  warmoadgenen. magaliTad, bevr adgilas  qalaqis arCeuli municipaliteti, skolis gamgeoba da sxva warmoadgens sazogadoebas sxvadasxvanairad, anu mTel sazogadoebas warmoadgens da TiToeul gansxvavebul umravlesobebs sajarod gamosvlis saSualebas aZlevs. Zalauflebis dayofis sami upiratesobaa: meti efeqturoba, meti demokratia da umciresobebisagan Semdgari umravlesoba. stefan holmsi aRniSnavs, rom Zalauflebis danawileba “Sromis danawilebis efeqturi formaa, zogierT SemTxvevaSi samTavrobo funqciebis efeqturi ganawilebiTa da organizaciiT”. amitomac “damoukidebeli  sasamarTlo Tavdaipirvelad damkvidrda ara Zalauflebis SezRudvis mizniT aramed piriqiT, rom gaezarda mTavrobis unari ukeT Seesrulebina misi saqme”.  bernand manini, adam prJevorski da suzan stoki miiCneven, rom es mowyoba SeiZleba ufro metad demokratiuli iyos vidre saparlamento modeli, imitom rom SeTavsebuli Zalaufleba amomrCevlebs mxolod erT xmas aZlevs. isini aRniSaven, rom “mTavroba aTasobiT gadawyvetilebas iRebs, romelic individebis keTildReobaze moqmedebs, magram moqalaqeebs am gadawyvetilebebis gakontrolebis mxolod erTi meqanizmi aqvT”. isini  sTavazoben Zalauflebis dayofis gadawyvetas: “amitom, magaliTad, finansuri gadawyvetilebebis gamoyofa sxva saxis politikuri gadawyvetilebebisagan.” Aaseve es aris windaxeduli pasuxi eTnikurad dayofili sazogadoebis centraluri problemisadmi. Zalauflebis damyofi institutebi, romlebic saSualebas aZleven umravlesobas, rom gazardon albaToba imisa rom eTnikuri umciresobis wevrebi politikuri umravlesobis wevrebi iqnebian da eTnikuri umravlesobis wevrebi zog SemTxvevaSi politikuri umciresobis wevrebi iqnebian.
institutebs Soris Zalauflebis danawileba efuZneba alternatiul umravlesobebs. vrceli periodis ganmavlobaSi ufro Zneli xdeba umravlesobis konsensusis miRweva da rTuldeba aseTi umravlesobis SenarCuneba. Kkontrolisa da balansis kargad Camoyalibebul sistemaSi  erTi romelime  organosa da erTi umravlesobis Zalauflebis gafarToeba eTnikuri umciresobebis xarjze sxva organoebis  winaaRmdegobas gamoiwvevs. mocemuli logikis gamo, prezidentalizmi Zalauflebis realuri balansiT aRmasrulebel da sakanonmdeblo institutebs Soris demokratiisa da adamianis uflebebis damcvel parlamentarizms sjobs; orpalatiani sakanonmdeblo xelisufleba  SejibrebiTobaze dafuZnebuli warmomadgenlobiT, erTpalatian organoebs sjobs da aseve sakanonmdeblo da aRmasrulebeli xelisuflebisagan damoukidebeli sasamarTlo - sust sasamarTlos. damoukidebel organoebs Zalauflebis ganawilebis demokratiiuli wesi saSualebas aZlevs gadawyvetilebebi sxva organoebisagan damoukideblad miiRon. Zalauflebis ganawilebis demokratiuli wesi moiTxovs sxvadasxva organoebi gansxvavebuli umravlesobebisgan iyos dakompleqtebuli. M
mokled rom  vTqvaT, Zveli eqsperimentebi, maJoritaruli demokratiis dayofil sazogadoebebSi asamuSaveblad, rogorebicaa aSS-sa da SveicariaSi, miznad ar isaxavs elitis ZalauflebiT aRWurvas. Amis nacvlad, isini cdiloben  samoqalaqo sazogadoebisadmi ndobis gazardasa da mTavrobis Zalauflebis Semcirebas samoqalaqo uflebebis gazrdiT. isini samTavrobo Zalauflebas calkeul damoukidebel organoebs Soris anawileben da es danawileba urTierTgadamkveTi, mravalgvari umravlesobis nebas efuZneba. 
saerTo politikuri institutebis Seiqmnamde ZiriTadi eTnikuri jgufis liderebs Soris, romlebic erTad TavianTi gansxvavebuli mosaxleobiT ers qmnian, konsensusis arseboba aucilebelia, es iwvevs mTavrobis Zalauflebis SezRudvas. maT survili unda hqondeT, rom daeTanxmon politikas, romelic yvela eTnikuri jgufisaTvis SemakavSirebelia, maT unda surdeT, rom  eris, rogorc mTlianis umravlesobis  xmebis politikas daeTanxmon. iq, sadac ar surT daeTanxmon umravlesobis xmebs, liderebs miaCniaT rom gansxvavebuli adamianebi ar arian erTi eris nawilebi. roca arsebobs mniSvnelovani sakiTxebi, romlis drosac  eTnikuri umciresobis wevrebi ar arian politikuri umravlesobis wevrebi da eTnikuri  umravlesobis wevrebi arian politikuri umciresobis wevrebi.Ees SeiZleba iyos samxili, rom ar arsebobs erTi eri, romelic gaaerTianebs  eTnikur jgufebs.Ees aris SemTxveva, romlis drosac  gayofa  ukeTesi gadawyvetaa demokratiisaTvis, vidre Zalauflebis ganawileba.
 Zalauflebis ganawilebam SesaZloa eTnikuri jgufis liderebis mier sxvadasxva moTxovnebis eskalacia gamoiwvios. eTnikuri jgufis liderebi SesaZloa daubrundnen TavianT moTxovnebs eqstremaluri saSualebebiT, anu Zaladobac ki SeiZleba gamoiyenon. Zalauflebis alternatiuli dayofa an mravaljeradi umravlesobebis institutebis mSeneblobis strategia amcirebs eTnikur konfliqtebs, aRwevs efeqturi gadawyvetilebis miRebas umravlesobis tiraniis institucionalizaciis gareSe da icavs eTnikur umciresobaTa uflebebs, ukavSirebs ra maT sxva tipis umciresobaTa uflebebs eTnikuri umravlesobis farglebSi. yvela mniSvnelovani jgufis warmomadgenlebs Soris.
 maJoritaruli demokratia intereTnikuri konfliqtebis gaZlierebis wyarod miiCneva, swored amitom mecnierebi am dilemis gadawyvetas  Zalauflebis gaziarebis strategiis meSveobiT cdilobdnen. magram  Zalauflebis gaziarebis SeTanxmeba SeiZleba maiZulebeli iyos, rom gaadvilos SeTanxmeba mSvidobis Sesaxeb sawyiss fazaze, magram daemuqros stabiluri mSvidobisa da demokratiis grZelvadian perspeqtivas eTnikurad dayofil sazogadoebebSi konsolidaciis fazaSi. rogorc ukve vTqviT arsebobs maJoritaruli demokratisa da Zaauflebis ganawilebis alternativac, romelsac Zalauflebis dayofa ewodeba. es alternativa warmarTavs mSvidobisa da demokratiis konsolidacias.  im  pirobebSi, romlebic Warbobs eTnikuri konfliqtebis Semdeg Semdeg. 


[1]Zalauflebis gaziareba terminologiurad mocemul statiaSi gansxvavebuli mniSvnelobiT gamoiyeneba amave krebulSi m.musxeliSvilis statiisgan. galauflebis gaziareba am SemTxvevaSi moicavs vetos uflebasac.

No comments:

Post a Comment