Wednesday, September 29, 2010

როგორ ავაღორძინოთ ქართული სოფელი

       
 კონფერენციაზე: "ქართული სოფელი: პრობლემები და პერსპექტივები", მოხსენება გააკეთა paata koRuaSvilმა 
(Tsu, profesori, emd, saqarTvelos
 soflis meurneobis mecnierebaTa akademiis wevri)


    rogor avaRorZinoT qarTuli sofeli
(sru­li­ad sa­qar­T­ve­los ka­To­li­kos-pat­ri­ar­qis, uw­mi­de­sisa da une­ta­re­sis ilia me­o­ris, kidev erT axal saSviliSvilo iniciativasTan dakavSirebiT)                     
                     

`eko­no­mi­ku­ri gaZ­li­e­re­bi­saT­vis Cvens so­fels bu­ne­bi­sa­gan TiT­qmis ara ak­lia-ra, zo­mi­e­ri nel-Tbil ha­va, na­yo­fi­e­ri da TiT­qmis yve­laf­ris ux­vad mom­ce­mi mi­wa, mo­mas­wa­ve­bel­ni ari­an imo­de­na sim­did­ri­sa, ra­mo­de­nic sa­Wi­roa, rom er­ma um­tkiv­ne­u­lod Ta­vi ir­Ci­nos da yo­vel sfe­ro­Si Ro­niv­rad ga­i­wiv-ga­mo­i­wi­os war­ma­te­bi­sa da ke­Til­mdgo­ma­re­o­bi­saT­vis... Zne­lia Cve­nis glex­ka­ci­saT­vis ad­gi­li­dam daZ­vra. ami­to­mac iS­vi­a­Tia Cven­Si ubi­na­od tan­ta­li da sul cno­bi­li ar aris er­Tgva­ri da­na­Sa­u­li, ro­mel­sac `ma­wan­wa­lo­ba~ hqvi­an. ami­to­mac Cven­Si bi­na­dars mcxov­rebs `mkvid­ri~ hqvi­an da ara `mdgmu­ri~, ro­gorc zo­gi­erT ena­Sia... mTav­ro­bas imis­Ta­na wyo­bi­le­ba un­da hqon­des, rom er­Tis gziT Ta­vi­si xal­xis me­ur­ne­o­bis nam­d­vils, utyu­ars da auci­le­bel sa­Wi­ro­e­bas dRe­mu­dam hgrZnob­des, da me­o­res gziT – mzad iyos fu­liT, cod­niT, rCe­viT da­u­yov­neb­liv Sem­we­o­ba  mi­aS­ve­los iq ma­inc, sa­ca ker­Zo pir­Ta SeZ­le­ba ver gaw­v­de­ba...daniSnuleba saadgilmamulo kreditisa gankargebaa mamul-dedulisa, gaZliereba miwaTmoqmedTa Ronisa da momcemlobisa... Cven mar­to imas un­da ve­ca­doT, pu­ri im­de­ni mo­viy­va­noT, rom sas­yi­de­li ar gag­vix­des da Cvens Si­na­ur ba­zars eyos.~
                                                      ilia WavWavaZe
                                                                                                         
AA  Tanamedrove msoflioSi wvrili fermebi, rogorc wesi, ver uzrunvelyofen maT mflobelebs cxovrebisTvis sakmarisi SemosavlebiT da fermerebi iZulebulni arian, damatebiTi Semosavlebi saq­mia­nobis sxva sferoebSi eZebon.
    evrokavSiris qveynebSi gasuli saukunis 90-ian wlebSi Catarebulma gamokvlevebma aCvena, rom fermerTa saerTo ricxvis 70 procents ar hqonda sxva dasaqmeba, garda sakuTari fermisa, xolo im fermerTa ricxvi, romleb­sac sxva Semo­savali fermis gareT ganxorcielebuli saqmianobidan hqonda, 23 procents Seadgenda.
    bolo periodSi aSkarad gamoikveTa fermerul meurneobebSi dasaqmebulTa ricxovnobis Semcireba, rac xdeba rogorc fer­merTa ricxvis SemcirebiT, aseve yofili fermerebis arasasoflo seqtorSi dasaqmebiT.
     agraruli seqtoridan fermerebis da maTi ojaxis wevrebis arasasoflo seqtorSi samuSaod gadasvlis tendencia aiZulebs saxelmwifos, SeimuSaos ara ubralod agraruli, aramed ufro farTo, soflis, rogorc teritoriuli erTeulis ganviTarebis politika anu daakavSiros erTmaneTTan socialuri da yofiTi problemebi da gamoZebnos maTi kompleq­surad gadaWris saSualebebi. es uzrunvelyofs fermerTa da maTi ojaxis wevrTa adgil­ze dasaqmebas rogorc fermaSi, aseve damatebiT axlad Seqmnil samuSao adgilebze, soflis da iq Seqmnili xelovnuri Tu bunebrivi land­Saftebis SenarCunebas.
    adgilebze soflis mosaxleobis dasaqmebis mizniT, gansakuTrebiT gavrcelebul da efeqtur formas kvebisa da gadammuSavebeli mrewvelobis sawarmoTa qselis ganvi­Tareba warmo­adgens. soflis meurneobis produqciisa da nedleulis warmoebis adgilebSi aseTi sawarmoebis ganviTareba gamarTlebulia rogorc ekonomikuri (warmo­e­bis miaxloeba gadamuSavebasTan an piriqiT), aseve soflad arsebuli samu­Sao Zalis racionaluri gamoyenebis TvalsazrisiT (sasoflo-sameurneo war­moebaSi sezonurobis gaTvaliswinebiT).
    garda amisa, sul ufro farTod inergeba mwvane turizmi, sacxenosno sporti da sxva arasasoflo-sameurneo dasaqmebis sferoebi. sayuradReboa isic, rom Tanamedrove tipis Cqarosnuli gzebis mSeneblobiT soflis mosaxleobis sul ufro did nawils uCndeba saSualeba aqtiurad Caebas axlo­mdebare qalaqebis an msxvili samrewvelo obieqtebis sameurneo cxov­rebaSi.                                                                                                         
A    ev­ro­ga­er­Ti­a­ne­bis ar­se­bo­bis oT­xi aTe­u­li wlis man­Zil­ze, sof­lis me­ur­ne­o­bis gan­vi­Ta­re­bis sa­er­To po­li­ti­kis re­a­li­za­ci­is Se­de­gad, mo­xer­xda da­sa­xu­li miz­ne­bis um­rav­le­so­bis miR­we­va. aR­sa­niS­na­via, rom fer­me­re­bis Se­mo­sa­va­li mniS­vne­lov­nad ga­i­zar­da da rig qvey­neb­Si ki­dec ga­da­a­War­ba ara­sa­sof­lo seq­to­rSi dasaqmebulTa Se­mo­sav­lebs. ga­da­uW­re­lia  sof­lis me­ur­ne­o­bi­sa da kve­bis pro­duq­te­bis fa­se­bis da­re­gu­li­re­bi­sa da re­sur­se­bis efeq­tu­ri ga­mo­ye­ne­bis sa­kiT­xi.
     ev­ro­ga­er­Ti­a­ne­bis sof­lis me­ur­ne­o­bis gan­vi­Ta­re­bis sa­er­To po­li­ti­ka ori­en­ti­re­bu­lia:
– Si­da da ga­re baz­reb­ze sof­lis me­ur­ne­o­bis pro­duq­ci­is kon­ku­ren­tu­na­ri­a­no­bis amaRlebaze;
– sa­sof­lo-sa­me­ur­neo sa­war­mo­Ta (fer­me­rul me­ur­ne­o­ba­Ta) sa­Ta­na­do Se­mo­sav­le­biT uz­run­vel­yo­fa­ze;
– fer­me­re­bi­saT­vis xel­say­re­li pi­ro­be­bis Seq­mna­ze, da­ma­te­biT da­saq­me­ba­sa da Se­mo­sav­le­bis sxva wya­ro­e­biT uz­run­vel­yo­fa­ze;
–sa­sof­lo-sa­me­ur­neo axa­li te­ri­to­ri­e­bis gan­vi­Ta­re­bis po­li­ti­kis Se­mu­Sa­ve­ba­ze;
– sof­lis me­ur­ne­o­bis po­li­ti­kis far­gleb­Si uf­ro me­ti struq­tu­ru­li da ga­re­mos­dac­vi­Ti Ro­nis­Zi­e­be­bis ga­ta­re­ba­ze;
– sur­sa­Tis xa­ris­xi­sa da usaf­rTxo­e­bis ga­um­jo­be­se­ba­ze;
– sof­lis me­ur­ne­o­bis ka­non­mdeb­lo­bis ga­mar­ti­ve­ba­sa da mi­si ga­mo­ye­ne­bis de­cen­tra­li­za­ci­a­ze.
     ev­ro­kav­Si­ris dRe­van­de­li ag­ra­ru­li po­li­ti­ka war­mo­ad­gens er­Tgvar eta­lons ga­er­Ti­a­ne­bis ara­wev­ri qvey­ne­bi­sT­vis da am­de­nad, mi­si gaT­va­lis­wi­ne­ba mniS­vne­lov­nad ga­mo­ad­ge­ba Cvens qve­ya­na­sac. sa­qar­Tve­los uda­vod aqvs sof­lis  me­ur­ne­o­bis  gan­vi­Ta­re­bis  di­di po­ten­ci­a­li, rom­lis amoq­me­de­ba un­da gax­des, mi­si ag­ra­ru­li po­li­ti­kis Zi­ri­Ta­di  mi­za­ni.   
    sa­qar­T­ve­los eko­no­mi­ku­ri gan­vi­Ta­re­bis sa­sur­vel­sa da Se­saZ­le­bel mi­mar­Tu­le­ba­ze se­ri­o­zu­li msje­lo­bis kon­teq­s­t­Si cxa­di aris mxo­lod ori ram. pir­ve­li _ ro­go­ri ar un­da iyos sa­qar­T­ve­los eko­no­mi­ku­ri po­li­ti­ka,  da me­o­re: ro­me­lia da ro­go­ria sa­qar­T­ve­los eko­no­mi­ku­ri mo­mav­lis (gan­vi­Ta­re­bis) yve­la­ze sa­sur­ve­li sa­xe. 
   sa­sur­ve­lia sa­qar­T­ve­los gar­daq­m­na ma­Ral­gan­vi­Ta­re­bul ag­ra­rul-in­dus­t­ri­ul qvey­nad, ro­me­lic Tvi­Ton da­ik­ma­yo­fi­lebs Ta­vis sa­sur­sa­To da sxva sa­ar­se­bo moTxov­ni­le­bebs, eq­ne­ba da­de­bi­Ti sal­do par­t­ni­or qvey­neb­Tan vaW­ro­ba­Si da eqspor­tis sag­nad _ mec­ni­e­re­ba­te­va­di sam­rew­ve­lo, mec­ni­e­ru­li da ma­Ra­li xa­ris­xis sof­lis me­ur­ne­o­bis pro­duq­cia. es sa­sur­ve­li mi­mar­Tu­le­ba gu­lis­x­mobs saqar­T­ve­los uSiS­ro­e­basac anu mi­si eko­no­mi­ku­ri si­cocx­li­su­na­ri­a­no­bis ga­ran­ti­re­bul Se­nar­Cu­ne­ba­do­ba­sac ga­re Za­le­bis ne­bisa­gan da­mo­u­ki­deb­lad.  
    sasoflo-sameurneo warmoeba saqarTvelos mTavrobam unda aRiaros, rogorc ekonomikis gansakuTrebuli, prioritetuli dargi, romelsac strategiuli mniSvneloba gaaCnia.
    mTavrobis kompetenturoba da agrosasursaTo procesebSi misi Carevis xarisxi, mimarTuleba da done (maregulireblis roli) gadamwyveti faqtoria qveynis SimSilisgan gadarCenaSi.      
    dRes saqarTvelos ar gaaCnia agrosasursaTo seqtoris ganviTarebis strategia. amitomac calkeuli saxis erTjeradi daxmarebebi (sasuqi, sawvavi, sasoflo-sameurneo teqnika da sxva), ver aRwevs sasurvel Sedegs, raდგან, mas  ara dargis ganviTarebisTvis, aramed, piar-aqciebisTvis mimarTaven.
    finansuri, ekonomikuri, sawarmoo da socialuri momsaxurebis gareSe, mTavrobis warmmarTveli orientirebisa da adgilobrivi TviTmmar- Tvelobis gareSe darCenili qarTuli sofeli kargavs istoriul, geografiul, demografiul, ekonomikur da socialur funqciebs, rac soflis ganviTarebis msoflio politikas ewinaaRmdegeba.
    dacarielebuli soflebis aRorZineba da qveynis fexze wamoyeneba, soflis meurneobis aRorZinebiTaa  dasawyebi. Zlieri sofeli, globaluri ekonomikuri krizisis fonze, qveyanas, da Sesabamisad qalaqsac daapurebs da gadaarCens!    
    soflis, rogorc teritoriuli erTeulis ganviTarebis gareSe  (institucionaluri da infrastruqturuli mowyoba _ gza, wya­li, eleq­t­ro­e­ner­gia, jan­dac­va, baga-baRebi, skolebi, bibleoTekebi, klubebi, kav­Sir­gab­mu­lo­ba, tran­s­por­ti, da­saq­meba da sxv.), qarTul sofels dacla, anu mosaxleobis masobrivi emigracia emuqreba. Tu dRes moqmedi uaryofiTi tendenciebi SenarCunda, mokle xanSi aRar gveqneba aramarto formaluri soflis meurneoba (agrosasursaTo seqtori), aramed, TviT sofelic ki, romlis gareSe warmoudgenelia, mTavrobis mier deklarirebuli, imedis momcemi kurortebisa da turizmis (m.S. eqstremaluri) ganviTareba.       
      gasaTvaliswinebelia isic, rom msoflioSi `iafi sakvebis~ epoqa dasrulda (sursaTze fasebi gaormagda, gaeros prognoziT 50 qveyanaSi mosalodnelia sasursaTo buntebi. fasebi kidev 40% gaizrdeba wlisbolomde m.S. saqarTveloSi, sadacAagraruli krizisi kidev ufro gaRrmavdeba), Rarib qveynebSi sursaTis importi izrdeba, xolo saerTaSoriso operaciebi sasursaTo daxmarebaze,  mcirdeba. AamasTan unda iTqvas, rom am­Ja­mad de­da­mi­wa­ze ar ar­se­bobs da al­baT arc uax­lo­es pe­ri­od­Si ga­mo­i­na­xe­ba sa­sur­sa­To uz­run­vel­yo­fis glo­ba­lu­ri prob­le­mis ga­dawy­ve­tis uni­ver­sa­lu­ri me­qa­niz­mi (mo­de­li). am prob­le­mis sim­Zi­me dRe­sac da mo­ma­val­Sic, erov­nul do­ne­ze ga­da­sawy­ve­ti iq­ne­ba.  
       materialuri warmoebis sxva dargebSi gamoyenebuli Sromisagan gansxvavebiT agrarul sferoSi gamoyenebuli Sroma nakleb mobiluria, anu aq dasaqmebuli saojaxo meurneoba araadekvaturi siCqariT reagirebs sabazro koniunqturis nebismier cvlilebaze. amis mizezia ara marto soflis meurneobis produqciis warmoebis SedarebiT grZelvadiani cikli, aramed soflad cxovrebis wesi, Cveulebebi, sacxovrisTan da mi­was­Tan (`adgilis kacis~_mkvidri miwaTmoqmedis)  da­mo­ki­de­bu­le­bi­s mudmivi kavSiris tradicia. amis gamo, xSiria faqtebi, roca wlebis ganmavlobaSi permanentulad klebadi mosavlis miRebis SemTxvevaSic ki, saojaxo meurneobebi agrZeleben funqcionirebas urTierTsolidaruli anu urTierTdaxmarebis principis safuZvelze. swored es principia TiToeuli calke aRebuli saojaxo meurneobis xangrZlivvadiani sicocxlis- unarianobis saZirkveli.  
     sa­qar­T­ve­los aqvs Se­sa­ba­mi­si bi­o­ge­ok­li­ma­tu­ri pi­ro­be­bi, ag­ra­ru­li po­ten­ci­a­li da sxva kom­po­nen­te­bi (m.S. ge­o­po­li­ti­ku­ri), rom­le­bic auci­le­be­lia mo­sax­le­o­bis sa­sur­sa­To Tvi­Tuz­run­vel­yo­fi­saT­vis. amas­Tan, is ga­mo­ir­Ce­va imi­Tac, rom aq ada­mi­a­nis kve­bi­saT­vis auci­le­be­li TiT­q­mis yve­la sa­xeobis pro­duq­tis war­mo­e­bis Se­saZ­leb­lo­ba da sak­ma­ri­si re­zer­via. agrome­ur­ne­o­bis swori  gaZRo­lis Sem­Tx­ve­va­Si sa­qar­T­ve­los Se­uZ­lia ga­mok­ve­bos ara­Tu qve­ya­na­Si dRes ar­se­bu­li mo­sax­le­o­ba, ara­med 10-12 mi­li­o­ni ada­mi­a­ni. es niS­navs, rom racionaluri ag­ra­ru­li po­li­ti­kis ga­ta­re­bis Sem­Tx­ve­va­Si  Segvi­Z­lia sa­sursa­To uSiS­ro­e­bis miR­we­va sa­ma­mu­li ag­ro­war­mo­e­bis pro­duq­ciiT.
F   agrosasursaTo seqtori mosaxleobis dasaqmebisa da Semosavlebis zrdis saukeTeso saSualebaa. mis ganviTarebaze msjelobisas yuradReba unda mivaqcioT ara sxva qveynis gamocdilebas, aramed am gamocdilebis CvenTan gamoyenebis SesaZleblobas, qarTu­li soflis spe­ci­fi­kis gaT­va­lis­wi­ne­biT. niSandoblivia  isic, rom qarTuli produqcia, mcire gamonaklisis garda, arakonkurentunariania rogorc Siga, ise, gare bazarze. saqme imaSia, rom qarTvel agromewarmes dakarguli aqvs sursaTis warmoebis ekonomikuri stimuli _ saxnavebisa da baR-venaxebis 60%_mde mitovebulia da ukeTes SemTxvevaSi saZovris funqcias asrulebs. 
     sa­qar­T­ve­los sa­ga­reo vaW­ro­bis ba­lan­sis de­fi­ci­tis mniS­v­ne­lo­va­ni ode­no­ba dRe­i­saT­vis sur­saTis im­por­t­ze mo­dis (2008 wels saqarTveloSi Semotanes 942 mln aSS dolaris sasursaTo produqcia, maSin, roca wina wlebSi igi 500_200 milionis farglebSi meryeobda). importze ase­Ti da­mo­ki­de­bu­le­ba, ag­ra­ru­li po­li­ti­kis Sec­do­mad un­da iq­nes miC­ne­u­li. saq­me exe­ba dargs, ro­me­lic mwva­ve kri­zis­Sia da glexkacs, ro­mel­sac ara­vi­Ta­ri ekonomikuri sti­mu­li ar ga­aC­nia mu­Sa­o­bi­sT­vis, Tum­ca swo­red is qmnis ada­mi­an­Ta sa­ar­se­bo sak­veb pro­duq­tebs da swo­red mis mi­er Seq­m­ni­li pro­duq­ci­is de­fi­ci­tis ga­mo aris kri­zi­si.
    Seq­m­ni­li kri­zi­su­li mdgo­ma­re­o­bis ekono­mi­ku­ri ana­li­zi gviC­ve­nebs, rom prob­le­ma­Ta ga­dawy­ve­ta ver mo­xer­x­de­ba mxo­lod ag­roseq­to­ris far­g­leb­Si, rad­ga­nac igi mo­iTxovs kom­p­leq­sur Ro­nis­Zi­e­ba­Ta sis­te­mis Se­mu­Sa­ve­bas da gan­xor­ci­e­le­bas. maTi gadaWrisTvis sa­Wi­roa mTavrobam (soflis meurneobis saministrosTan) Se­q­m­nas agraruli  politikis erovnuli sabWo,  xeli Seuwyos  er­Ti­a­ni ag­ro­sa­sur­sa­To sis­te­mis gan­vi­Ta­re­bisTvis aucilebel sa­war­moo da ara­sa­war­moo in­f­ras­t­ruq­tu­ris formirebas, uzrunvelyos sa­xel­m­wi­fo sub­si­di­e­bis ga­mo­ye­ne­ba (rac ar ewi­na­aR­m­de­ge­ba vaW­ro­bis msof­lio or­ga­ni­za­ci­is (vmo) xel­Sek­ru­le­bas, ro­me­lic iZ­le­va da­ma­te­bi­Ti ga­mo­nak­li­sis daS­ve­bis Se­saZ­le­blo­bas Sem­deg Sem­Tx­ve­va­Si: a) ro­de­sac ama Tu im pro­duq­t­ze dax­ma­re­bis mTli­a­ni mo­cu­lo­ba ar aRe­ma­te­ba war­mo­e­bu­li pro­duq­ci­is mTli­a­ni Ri­re­bu­le­bis 5%; b) ase­ve mxar­da­We­ris sa­er­To val­de­bu­le­beb­Si ar Ca­iT­v­le­ba is dax­ma­re­ba, ro­me­lic mi­mar­Tu­lia ara ro­me­li­me pro­duq­tis war­mo­e­ba­ze, ara­med mTli­a­nad sof­lis me­ur­ne­o­bis gan­vi­Ta­re­ba­ze.Aam Sem­Tx­ve­va­Si dax­ma­re­bis mo­cu­lo­ba ar un­da aRe­ma­te­bo­des sof­lis me­ur­ne­o­bis pro­duq­ci­is mTli­a­ni Ri­re­bu­le­bis 5%. sa­qar­T­ve­los mi­e­ca uf­le­ba ga­mo­i­ye­nos ag­ra­ru­li seq­to­ris mxar­da­sa­We­rad 150-200 mln do­la­ris eq­vi­va­len­tu­ri sa­Su­a­le­be­bi, vmo-Si ga­wev­ri­a­ne­bis wli­saT­vis qve­ya­na­Si war­mo­e­bu­li mTli­a­ni Si­da pro­duq­tis gaT­va­lis­wi­ne­biT), Camoayalibos saxelmwifo maregulirebeli (Camrevi)  samsaxurebi (administraciul-komerciuli funqciiT) marcvlis, mevenaxeoba-meRvineobis, rZisa da xorcis  warmoebis sferoSi. un­da ganaxorcielos samamulo agraruli bazris dacva,  mxari dauWiros sof­lad sa­qo­nel­m­war­mo­e­bel­Ta eko­no­mi­ku­ri stimulirebis  amaR­l­ebas sa­fi­nan­so, sak­re­di­to, sa­dazR­ve­vo, sagadasaxado da sxva ber­ke­te­bis go­niv­ru­li ga­mo­ye­ne­biT.
    soflad yofa-cxovrebis aRorZinebis, glexkacis adgilze damagrebisa da agromeurneobis ganviTarebis strategiul amocanad unda ganisazRvros: soflad realuri TviTmarTvelobis damkvidreba, Temis (soflis), samewarmeo mobilizaciis programis SemuSaveba da ganxorcieleba, agraruli da sasursaTo warmoebis Tanamedrove teqnikiTa da teqnologiebiT aRWurva, soflis meurneobis produqciis mwarmoebelTa da gadammuSavebel sawarmoTa horizontaluri da vertikaluri integracia, fermerTa Semosavlebis zrda,  sasursaTo produqciisa da nedleulis warmoebis raodenobriv-xarisxobrivi maCveneblebis gaumjobeseba, fermerTa (m.S. dargobrivi) kavSirebis, asociaciebis formireba soflis, raionisa da mxaris doneze.           
soflis meurneobisa da gadammuSavebeli mrewvelobis efeqtiani funqcionirebis aucilebel pirobas maTi urTierTintegracia warmoadgens. integrirebis optimaluri formebisa da maTze damyarebuli socialur-ekonomikuri ganviTarebis efeqturi modelebis Ziebas socialur solidarobaze dafuZnebuli meurneobriobis axali formebis  damkvidrebasTan  mivyavarT,  romelTa Soris Temis, soflis samewarmeo mobilizacis sakiTxs,  koopirebis sxva formebTan erTad prioritetuli mniSvneloba eniWeba.
M  Temis samewarmeo mobilizaciis programaexeba  soflad  koopera- ciuli urTierTobebisa   da  dargTaSorisi  integraciis  ganviTarebas.  saTemo kavSirebis egidiT moxdeba  adgilebze arsebuli inteleqtualuri, sameurneo da organizaciuli mowyobis umniSvnelovanesi resursebis sruli warmoCena da agreTve  produqciis warmoebis, gadamuSavebisa და realizaciis erTiani ciklis Seqmna. saboloo produqciis realizaciidan  miRebuli  Semosavlebi mTlianad  Temis  mosaxleobis sakuTrebas warmoadgens,  saidanac isini TviTonve gansazRvraven  Sesabamisi   materialuri  saxsrebis  aRwarmoebaze da saerTo socialuri  problemebis  mogvarebaze mimarTvis  sakiTxs.  Temis samewarmeo mobilizaciis ganxorcielebis Sedegad moxdeba qveynis mosaxleobis mniSvnelovani nawilis Semosavlebis mkveTri zrda da socialur-ekonomikuri mdgomareobis სწრაფი gaumjobeseba.   
     saTemo organizacia (kavSiri) aerTianebs erT konkretul terito­riaze mcxovreb adamianebs TavianT sofelSi an ubanze arsebuli problemebis gadaWris mizniT. misi wevrebi arCeuli arian am teritoriaze mcxovrebTa umravle­sobis mier, romlebic TavianT saqmianobas gegmaven da axorcieleben mocemuli Temis mosaxleo­basTan erTad.
saTemo organizaciebs SeuZliaT aRZran sazogadoebrivi aqtivoba im sferoebSi, romlebic uaRresad mniSvnelovania saxelmwifosaTvis da sadac amgvari aqtivobis intensiuri ganviTareba bunebrivad, sxvadasxva pirobis gamo jer-jerobiT  ar aris mosalodneli. am organizaciebis muSaobis stili moqnili da dRevandeli moTxovni­lebebis Sesabamisia. saxelmwifom aucileb­lad unda gaiTvliswinos es Zala, rogorc realurad moqmedi Zlieri elementi da sando partniori mwvave problemebis gadaWrisas. mTavrobam unda irwmunos, rom qveynisaTvis aqtualuri sakiTxebis mogvareba sazoga­doeb­rivi (kooperaciuli) seqtoris mier, romlis mniSvnelovan nawils saTemo organizaciebi warmoadgens, SesaZlebelia. is umTavresi, rasac xeli­suf­leba moipovebs sazogadoebriv (kooperaciul) organizaciebTan jansaRi Tanam­Srom­lobis pirobebSi, iqneba sazogadoebis im mravalricxovani nawilis ndoba da pativiscema, romlis interesebis dasacavadac aris mowodebuli arasamewarmeo seqtori Cvens qveyanaSi.
     swored sazogadoebriv cxovrebasTan organulad Serwymul saTemo organi­zaciebs yvelaze metad xelewifebaT Temis mosaxleobis Tanamo­nawileobis Rrmad gaazrebuli proeqtebis saSualebiT moaxdinon adgilebze realurad arsebuli inteleqtualuri, sameurneo da organizaciuli mowyobis umniSvnelovanesi resursebis mTliani warmoCena da gamoyeneba, romlis Sedegadac garedan finansur daxmarebasa da sxva saxis RonisZiebebs SeeqmnebaT warmatebiT ganxorci­e­lebis obieqturi safuZvlebi. Temis mobilizacia SeiZleba gaxdes mrewvelobis, soflis meurneobisa da energetikis tradiciuli dargebis axleburi organizaciuli mowyobis, misi efeqtianoobis amaRlebisa da Sesabamisad Temis wevrTa Semosavlebis mniSvnelovani zrdis realuri meqanizmi, rac Tavis mxriv warmoadgens mosaxleobis socialuri ganviTa­rebis Zlier safuZvels.
    Temis samewarmeo mobilizaciis programis ganxorcielebis mosalodneli zogierTi Sedegi:
- samewarmeo saqmianobis marTvisa da funqcionirebis civilizebuli formebis danergva da ganviTareba;
- Temis wevrebis mier realuri TviTmmarTvelobis yvela komponen­tis: TviTanazRaurebis, TviTregulirebisa da TviTkontrolis ganxor­cieleba;
- soflis meurneobis saerTo produq­ciis warmoebis sferoebSi mosaxleobis masobrivi dasaqmeba;
- saqarTvelos mxareebis ekonomi­kuri da  socialuri ganiviTareba;
- sazogadoebaSi socialur-ekono­mikuri polarizaciis donis Semcireba;
- saTemo kavSirebis saSualebiT soflis meurneobis saerTo produq­ciis warmoebis mizniT Temis wevrTa kooperireba;
- Temis mosaxleobis Semosavlebis mniSvnelovani zrda da aqedan gamom­dinare, maTi saerTo socialuri problemis mogvareba;
- produqciis warmoebisa da gadamuSavebis integrirebuli sistemebis Seqmna;
 - efeqturi marketinguli da sadazRvevo sistemebis formireba;
 - soflis, rogorc teritoriuli erTeulis daCqarebuli da kompleqsuri ganviTareba;     
- produqciis falsifikaciasa da korufciis gamovlinebebTan brZolis adeqvatur RonisZiebaTa gatareba;
- mosaxleobis samewarmeo kulturisa da ganaTlebis donis amaRleba;
     Temis samewarmeo mobilizaciis ganxorcielebis Sedegad qveynis mosaxleobis mniSvnelovani nawilis Semosavlebi mkveTrad gaizrdeba, gaumjobesdeba saerTo socialur-ekonomikuri mdgomareoba. amitom, am proeqts eqneba magaliTis Zala sxva Temebi­sTvisac. Tavis mxriv, saTemo organizaciis efeqtiani funqcionireba ganisaz­Rvreba im materialuri resursebiT, romelic warmoiSveba konkre­tu­li sameurneo proeqtis ganxorcielebiT. swored amitom, Temis samewarmeo mobilizaciis proeqtebs SeeqmnebaT realuri sicocxlis­una­rianobisa da mdgradi ganviTarebis obieqturi safuZvlebi.
    xelisuflebis nebis pirobebSi Temis samewarmeo mobilizaciis programa SesaZlebelia ganxorcieldes mTavrobis mier deklarirebuli proeqtis `asi gadammuSavebeli sawarmo soflad~ farglebSi[1].  
     qarTveli xalxis istoriulma organulma kavSirma miwasTan mniSvnelovanwilad ganapiroba qarTuli  saxel­mwifoebrioba, misi eTnofsi-  qologiuri da eTnokulturuli safuZvlebis Seqmna da ganviTareba. miwa qarTveli glexkacisTvis ara marto warmoebis saSualebaa, aramed misi, rogorc socialur-ekonomikuri da erovnuli subieqtis, arsis ganmsazRv­re­li organuli nawilia. miwisagan glexkacis mowyveta gamoiwvevs ara marto misi rogorc mewarme  individis funqciis mospobas, aramed, rac ufro mniSvnelovania, soflis rogorc erovnuli kulturis saZirkvlis, yofa-cxovrebis wesis Semoqmedis,  Semnaxvelisa da ganmaaxleblis funqciis moSlasac.
      dRes qarTveli glexkaci, rogorc miwis mesakuTre _ misi potenciuri myidveli, momxmarebeli, mflobeli da gaWirvebis gamo gamyidveli _ arakonkurentunariania mraval sxva subieqtTan mimarTebaSi. am ukanasknelebs SesaZlebelia miwis es nakveTi sxva, arasasoflo-sameurneo daniSnulebisaTvis undodeT, agarakebis agebiT dawyebuli da sxva, xriok qveynebSi wasaRebad nayofieri zedafenis moWriT damTavrebuli.
      amitom, aqamde arsebuli ekonomikuri politikis fonze gansakuT­rebul frTxil damokidebulebas saWiroebs miwis kerZo sakuTreba­Si gadacemis, yidva-gayidvis da giravnobis sakiTxi. seriozul gansjas moiTxovs saqmianoba, romelsac ipoTekur dakreditebaze orientire­buli safinanso organizaciebi axorcieleben. mewarmeTa sameurneo saqmianobis ganviTarebis mimzidveli iluziebis fonze, isini  kreditebs gascemen miwisa da sxva likviduri ZiriTadi kapitalis giravnobiT, realur Rirebulebaze gacilebiT dabali fasiT. gadaWriT SeiZleba iTqvas, rom arsebul pirobebSi es saqmianoba SeiZleba realurad gadaiqces mosaxleobis `civilizebuli~ Zarcvis kidev erT «efeqtian» meqanizmad, qveynis erovnuli interesebisaTvis yvelaze mZime SedegebiT, radgan gancalkevebuli, individualur samewarmeo saqmianobas miuCveveli, sxvadasxva xasiaTis mraval Siga Tu gare problemebTan dapiris­pirebuli, saWiro xel­Sewyobas mowyvetili glexebi umetes SemTxvevaSi ver axorcieleben warmatebiT TavianT sameurneo saqmianobas. amitom, isini iZule­buli xdebian ukiduresi gaWirve­bis gamo, gayidon an samewarmeo saqmianobis gamosworebis imediT daagiravon maT sakuTrebaSi arsebuli miwa, rasac Tan axlavs maTTvis gamouswore­beli Sedegebi da risi gamarTlebac saqarTveloSi miwisa da ipoTekuri kreditebis bazris ganviTarebis argumentebiT, ra Tqma unda, dauSvebelia.
     mimdinare periodSi miwis yidva-gayidvisa da giravnobis sakiTxs, rogorc socialur-ekonomikuri, aseve udidesi erovnuli mniSvneloba aqvs. ar SeiZleba ar gavixsenoT XIX saukunis bolosa da XX saukunis dasawyisis istoriuli magaliTi saqarTvelos cxovrebidan, roca qveyanaSi kerZo miwebis umravlesoba mevaxSeTa marwuxebSi iyo moqceuli. araviTar SemTxvevaSi ar SeiZleba imis daSveba, rom qarTuli glexoba mowydes miwas da ar iyos misi mesakuTre. swored saTemo organi­zaciebs yvelaze metad xelewifebaT Seqmnan glexobis mier saerTo sameu­rneo saqmianobis warmatebiT ganxorcielebis safuZvlebi, rac miwis gan­ker­ZoebasTan dakavSirebul umniSvnelovanes problemas mkacri sazogado­eb­rivi da saxelmwifo koordinirebis CarCoSi moaqcevs.
     saqarTveloSi Catarebul miwis reformasa da sawarmoTa restruq- turizacias, wvrili naturaluri da naxevrad naturaluri glexuri meurneobebis Seqmna mohyva, romelTac ara aqvT didi perspeqtivebi qveyanis sasursaTo uSiSroebis uzrunvelyofaSi. amasTan, am meurneobebs ara aqvT srulyofili materialur-teqnikuri baza, maRalmosavliani jiSis saTesle masalisa da Sxamqimikatebis SeZenis saSualebebi, moklebuli arian srulyofil servisul momsaxurebas da a.S. am da sxva problemebs es meurneobebi erTpirovnulad da damoukideblad ver wyveten, ris gamoc ver awarmoeben saWiro raodenobisa da xarisxis produqcias. Tu imasac gaviTvaliswinebT, rom saTanadod ar aris maTi urTierTobebi daregulirebuli saxelmwifosTan, bankebTan, gasaRebis obieqtebTan da sxva, gasagebi gaxdeba miwaze axlad Seqmnili meurneobriobis formebis, maT Soris glexur-fermeruli meurneobebis problemebi da savalalo mdgomareoba.[2] daqucmacebuli, soflis meurneobis sawarmoo bazis gamsxvileba-gamasiveba nebayoflobiT safuZvelze miwis wvril mesakuTreTa gaerTianebis gziT, yvela SemTxvevaSia gansaxorcielebeli.
     saqarTvelos mravaldargovan soflis meurneobaSi  (rasac ganapirobebs mravalferovani biogeoklimaturi pirobebi, urTulesi vertikaluri zonaloba), mcire sididis fermaTa siWarbe ar aris sagangaSo, ramdenadac qveynebis umravlesobaSi maTi optimaluri sidide adgilobrivi biogeoklimaturi pirobebiT, kulturaTa movla-moyvanis specifikurobiTa da agromravaldargovnebiT aris ganpirobebuli. mcire agromeurneobaTa efeqtianobis amaRlebis erT-erTi gza, miwaze meurneobriobis kooperatiuli formis dafuZnebaa.  meurneobriobis es forma garkveulwilad xsnis rogorc miwis damuSavebis, aseve warmoebuli produqciis realizaciis problemebs da safuZvels uqmnis Semdgom etapze sasoflo-sameurneo warmoebis koncentraciis ufro maRali donis mqone samarTlebriv-organizaciuli formebis Seqmnas.
      sasoflo-sameurneo kooperativebi mkacrad nebayoflobiT safuZvelze unda Seiqmnas TiToeuli monawilis mier Setanili pais (wilis) safuZvelze. maTi dafuZnebisTvis, upirveles yovlisa, saWiroa Sesabamisi sakanonmdeblo bazis SemuSaveba (kerZod, misaRebia kanoni sasoflo-sameuneo kooperativebis Sesaxeb, miwis mesakuTreTa nebayoflobiTi gaerTianebebis Seqmnis wesi da debuleba), romelSic, “mewarmeTa Sesaxeb” saqarTvelos kanoniT gaTvaliswinebuli kooperativebisagan gansxvavebiT, aisaxeba miwaze meurneobriobis am organizaciul-samarTlebrivi formis specifikuri Taviseburebani da regulirebis saSualebebi, rac saWiroa maTi normaluri funqcionirebisaTvis. kanonma “sasoflo-sameurneo kooperativebis Sesaxeb” unda daareguliros am formis sawarmoTa organizaciis, funqcionirebis, saxelmwifosTan urTierTobis (ZiriTadad gadasaxadebi) da sxva sakiTxebi.[3]
sasoflo-sameurneo kooperativebis dasafuZneblad, miwis mesakuTreTa TanamonawileobasTan erTad, yvelaze realur da pespeqtiul saSualebad, ucxouri kreditebis (SedarebiT dabali saprocento ganakveTiT) da grantebis mozidva unda iqnes miCneuli. aRniSnuli wesiT dafuZnebul sasoflo-sameurneo kooperativebs saSualeba eqnebaT SeiZinon miwis savargulebis dasamuSavebeli manqana-iaraRebi, saWiro inventari da soflis meurneobis produqciis aRwarmoebisaTvis saWiro materialuri saSualebebi (mineraluri sasuqebi, mcenareTa dacvis qimiuri saSualebebi da a.S.), Seqmnan warmoebuli produqciis realizaciis sakuTari qseli (did qalaqebSi, msxvil samrewvelo centrebSi da dasaxlebul punqtebSi) da, saboloo angariSiT, miaRwion sasoflo-sameurneo warmoebis maRal konkurentunarianobas.
      kooperativs aqvs ramdenime upiratesoba, sxva organizaciul struqturebTan SedarebiT. yvelaze mniSvnelovan upiratesobas warmoadgens fermerebis mWidro da saqmiani urTierTdamokidebuleba.
dabali Semosavali fermisTvis warmoadgens did problemas. fermerTa umravlesoba saqonlis mxolod TviTRirebulebis dafarvas axerxebs. erToblivi muSaoba warmoadgens problemis mogvarebis saukeTeso saSualebas. kooperativebis Seqmna fermerebs  uumjobesebs vaWrobas, xdis maT ufro TviTdajerebuls garigebis/SevaWrebis procesSi da uzrdis  sabazro codnas.
      kooperativi fermerebs aZlevs biznesis ganviTarebis SesaZleblobas. es aris erToblivi muSaobisa da miRebuli Semosavlis erTmaneTSi gaziarebis meqanizmi. Tumca, kooperativi ar aris warmatebis garantia, is warmoadgens saukeTeso saSualebas fermerebisTvis warmatebis misaRwevad. kooperativebis saSualebiT agraruli seqtori SeiZleba ganviTardes Zalian swrafad da fermerebs mieceT Sesrulebuli samuSaoebis  gaumjobesebis saSualeba.   
     fermerebis TanamSromloba brkoldeba imis gamo, rom kooperativebis dafuZneba saxelmwifo struqturebis mxridan yovelgvari mxardaWerisa da konsultaciebis gareSe xdeba. Ees maorientirebeli roli soflis meurneobis saministros akisria.
     soflad mcxovrebTa misaRebi pirobebis Seqmnis mizniT, aucilebelia sasoflo raionebis institucionaluri mowyoba, socialuri infras­t­ruq­tu­ris ganviTareba, fermerTa sakonsultacio-informaciuli  momsaxurebisa da winaswari gafrTxilebis (prognozirebis) sistemis Seqmna da amoqmedeba, miwis wvril masakuTreTa nebayoflobiTi gaerTianebebis Seqmna da maTi sawarmoo da marketinguli kooperireba, agroteqzoovet servisis, irigaciis da drenaJis sistemis aRdgena da ganviTareba,  kreditebsa da warmoebis saSualebebze xelmisawvdomobis gazrda, urTierTdaxmarebis, kooperaciuli tipis, specialuri agrosakredito sistemis Seqmna, rasac  safuZveli ZiriTadad saxelmwifom unda Cauyaros da sxva.
    fermerebs, maT gaerTianebebs aucileblad esaWiroebaT specialuri agrosakredito sistemis Seqmna, radgan finansebis (kreditebis) xelmisawvdomobis gareSe meurneoba ver ganviTardeba. msoflio gamocdilebam da saqarTvelos bolo wlebis praqtikam gviCvena, rom agrokreditis sistemis (Tanamedrove agrokreditebis sistema warmatebiT moqmedebs safrangeTSi – urTierTdaxmarebis agrokrediti, aSS-Si – fermerTa sakredito sistema, germaniaSi – raifenzenis krediti, belgiaSi – brendenbondi, holandiaSi – rabobanki da a.S.) Seqmnis gareSe, mxolod komerciuli bankebi ver uzrunvelyofen agraruli seqtoris normaluri funqcionirebas da Semdgom ganviTarebas, radgan isini Tvlian, rom sasoflo-sameurneo warmoeba maTi warmatebuli saqmianobisaTvis araxelsayrelia. komeciuli bankebi gamodian im faqtidan, rom agraruli reforma jer ar damTavrebula da ar Seqmnila miwis Tavisfali bazari, Sesabamisad ar arsebobs gacemuli kreditidan mogebis an kompensaciis miRebis garantia. amas emateba iseTi mniSvnelovani ekonomikuri berketis uqonloba, rogoricaa gamarTuli sadazRveo sistema da a.S.[4]
     amasTan, unda aRiniSnos, rom komerciuli bankebi da am tipis sxva struqturebi, TavianTi specifikidan gamomdinare, sabazro principebisa da mudmivi konkurenciis pirobebSi saqmianobas ageben maRal mogebaze da, rac mTavaria, Semcirebuli riskis pirobebze. amitomaa, rom yovelTvis da yvelgan isini ar warmoadgenen saimedo partniorebs. es niSnavs, rom agromwarmoeblebi kredits miiReben mxolod maSin, roca maT es naklebad sWirdebaT, anu im SemTxvevaSi, rodesac maTi finansuri SesaZleblobani, sabazro infrastruqturisa da fasebis gamo, SedarebiT damakmayofilebelia. aseTi situacia gansakuTrebiT mtkivneulia, rodesac saqme exeba e.w. nakleb- ganviTrebul qveynebs. rogorc wesi, am dros komerciuli sabanko sistema jer kidev sustia, aqtivebi mwiri, xolo gakotrebis Sansi maRali. aseT situaciebSi maTi saqmianobis prioriteti mimarTulia mxolod garantirebuli ukugebis mqone sferoebze. amitom isini Tavs ikaveben uSualod sasoflo-sameurneo warmoebaSi kapitalis dabandebisagan. swored aseT situaciaSi imyofeba dRes sqarTvelos soflis meurneoba, rac aucileblad gasaTvaliswinebelia.
     sakredito resursiT agroseqtoris garantirebuli uzrunvelyofa, mxolod komerciuli dawesebulebebis gamoyenebiT, praqtikulad SeuZlbelia, radgan kerZo struqtura qveynis agraruli politikis prioritetebis ganawilebisas ver SeZlebs neitralitetisa da obieqturobis dacvas.
     dasaxelebuli faqtorebisa da saqarTvelos biujetis mwiri SesaZleblobebis gaTvaliswinebiT, krizisidan gamosavali im gamocdilebis gaTvaliswineba da adgilobrivi pirobebis misadagebaa, romelic ganviTarebuli qveynebis agraruli kreditis sferoSia dagrovili. aq kargadaa Serwymuli saxelmwifo regulirebisa da kerZo institutebis muSaobis specifika. saxelmwifo regulirebasa da kontrolze agrosasursaTo seqtoris gadayvana maTi gamocdielbis mTavari monapovaria.
     saqarTveloSi Seqmnili ekonomikuri mdgomareoba naTlad gviCvenebs, rom problemis realurad gadaWra SesaZlebelia mxolod specialuri agraruli sakredito sistemis (sass)  formirebiT.
     agraruli sakredito sistemis saerTo damaxasiaTebeli niSnebia:
pirveli, saxelmwifo mxardaWerisa da regulirebis politikis arseboba;
meore. agraruli sakredito sistemis principuli gansxvaveba Cveulebrivi sabanko-sakredito sistemisagan (rac ZiriTadad mis miznobriv xasiaTSi anu dargobriv principSi poulobs asaxvas);
mesame. agrarul seqtorTan damokidebulebasa da urTierTobaSi am sistemebs Soris mWidro urTierTkavSiri;
meoTxe. agraruli sakredito sistemis gavrcoba adgilobriv, regionul da centralur doneze;
mexuTe. TiToeuli donis funqciebis mkafiod gansazRvra da mkveTrad gamijnsa;
meeqvse. muSaobis procesSi urTierTsolidarobis principis arseboba (Tumca sxvadsxva sistemaSi es gansxvavebuli xarisxiT vlindeba).
    agrokreditis sistema ar muSaobs dividendebis ganawilebaze. igi miRebul mogebas sakuTar sabrunav kapitalSi abrunebs  da permanentulad zrdis sesxis gacemis masStabebs. sesxis miRebisaTvis arc materialuri garantiebia saWiro da arc winaswar Sedgenili biznes-gegma. aq mTavaria urTierToba, ndoba, pasuxismgebloba, romelsac kooperatiuli gaerTianebis, rogorc erTi ojaxis, wevroba warmoSobs.
      specialuri agrosakredito sistemis formirebis Semdeg Seiqmneba realuri piroba qveynis agrosasursaTo seqtoris dafinanseba-dakreditebis mwyobri sistemis arsebobisaTvis. aseT situaciaSi, specialur sakredito sistemasTan erTad, warmoiqmneba myari pirobebi am seqtoris dakreditebaSi sxvadasxva organizaciuli struqturebis monawileobisaTvis. maT Soris mniSvnelovani iqneba: saxelmwifo biujetis, komerciuli bankebis, sadazRvevo kompaniebis, individualuri kreditorebis, urTierTdaxmarebis adgilobrivi salaroebis da sxva alternatiuli wyaroebis monawileoba.[5]
A    agrokreditis sistemis Seqmna saWiroebs aucilebel regulirebasa da koordinacias, gansakuTrebiT sawyis etapze. msoflio praqtikam daadastura, rom agrarul sferoSi, perioduli xelovnuri Carevis gareSe, SesaZlebelia gamousworebeli ukuefeqtis miReba. amitom agrosasursaTo seqtoris dakreditebis sistemis Seqmnisa da procesebis regulirebis sakiTxSi saxelwifos monawileoba aucilebeli RonisZiebaa.
     agrokreditis sistemis funqcionirebis mTavri mizani unda iyos agrosasursaTo seqtoris sawarmoo da arasawarmoo infrastruqturis ganviTarebisaTvis xelSewyoba; sainvesticio procesebis regulireba; Sida bazarze soflis meurneobis produqciaze moTxovnilebis regulireba; saeqsporto produqciis stimulireba  da sxv.
     amdenad, saqarTveloSi mewarmeobisa da agrobiznesis ganviTarebisTvis mimdinare etapze gadaudebel saWiroebas warmoadgens efeqtiani sakredito-safinanso meqanizmis Camoyalibeba. problemis gadawyveta SesaZlebelia specialuri agraruli sakredito (urTierTdaxmarebis, kooperatiuli tipis) sistemis (sass) formirebiT, romlic, erTi mxriv, daefuZneba msoflio agro- sakredito sistemis praqtikas da gamocdilebas, xolo, meore mxriv, Sejerebuli iqneba qarTuli soflis specifikasTan.
A   agrokreditis sistemis SemoTavazebuli varianti warmoadgens agraruli seqtoris ZiriTadi fondebis rekapitalizaciis aqtiuri politikis gatarebis instruments. igi ZiriTadad dafuZnebulia misi wevrebis kooperirebuli saxsrebis ufro efeqtian gamoyenebaze, romelic sesxis miRebis SedarebiT gaiolebuli pirobebiT, dabali saprocento ganakveTiT, urTierTndobiT, solidaruli pasuxismgeblobisa da korufciis gamoricxviT miiRweva.
      rac Seexeba dargobriv prioritetebs, aq upirvelesad yuradReba unda  mieqces importCanacvlebadi da ZiriTadi sasursaTo produqtebis warmoebas (risTvisac SesamuSavebelia specialuri saxelmwifo programebi), Sefar- debiTi upiratesobis principis gaTvaliswinebiT. maT Sorisaa: marcvleuli (xorbali, simindi, qeri, Svria, Wvavi. Sesabamisi agroteqnikisa (m.S. maRali reproduqciis Tesli) da teqnologiis  pirobebSi pirvel etapze (300000 ha-ze) SeiZleba vawarmooT  1,1_1,2 mln tona marcvleuli, xolo Semdgom etapze (350000-400000 ha-ze) 1,4_1,5 mln tona, m.S. xorbali  moTxovnilebis (650-700 aTasi tona) 65-70% -is farglebSi (450-490 aTasi tona). miwaTmoqmedebis institutis teqnologiur rukebze dayrdnobiT Sesrulebulma gaangariSebam gviCvena, rom saqarTveloSi warmoebuli 1 tona xorbalis Rirebuleba 50-60 dolariT naklebi iqneba, dReisaTvis qveyanaSi importirebuli xorbalis fasTan SedarebiT), mecxoveleoba da misi produqcia, zeTovani kulturebi (mzesumzira, simindi,  soia.). aseve: xili (m.S.subtropikuli), Txili, kakali, yurZeni, Cai, bostneul-baRCeuli (TiTqmis yvela raionSi), kartofili,  abreSumi, Tafli da maTi gadamuSavebis produqtebi.
    saqarTvelos   Zi­ri­Ta­dad eko­lo­gi­u­rad suf­Ta ag­rop­ro­duq­ci­iT Se­uZ­lia Se­aR­wi­os da dam­k­vid­r­des ev­ro­pul ba­zar­ze, rad­gan, mi­si mci­re­mi­wi­a­no­bi­dan gamom­di­na­re, aq­cen­ti un­da ga­a­ke­Tos ara war­mo­e­bis mas­S­tab­sa da ra­o­de­nob­riv maC­ve­neb­leb­ze, ara­med  pro­duq­ci­is usaf­r­Txo­e­ba­sa da xa­ris­xob­riv maxa­si­a­Teb­leb­ze. risTvisac xeli unda Seewyos ekologiurad sufTa agroproduqciis warmoebis ganviTarebas, romlis sawarmoo baza qveynis mTeli mTianeTia.
     saqarTvelos mTasa da  mTiswineTSi mecxoveleobis ganviTareba qveynis erT-erTi mTavari sasicocxlo arteriis mTianeTis aRorZinebisa da Tavdacvis upirvelesi piroba iqneba (mecxoveleobis sakvebi bazisa da jogis struqturis gaumjobesebisQgaTvaliswinebiT, qveyanaSi  SeiZleba viyolioT 1,7_1,8 mln suli mrp. cxvari da Txa _ zafxulSi 2,0_2,5 mln, xolo zamTarSi 1_1,5 mln suli. Aaqve unda aRiniSnos, matyliis damzadebis mniSvnelobis Sesaxeb, romlis gareSe dargis ganviTarebaze saubari metad rTuli iqneba).
   gansakuTrebul yuradRebas saWiroebs iseTi swrafmwifadi da maRali ukugebis dargebi, rogoricaa mefrinveleoba (SeiZleba viyolioT 30_35 mln frTa da vawarmooT 1,300 mln cali kvercxi) da meTevzeoba (satbore meurneobaTa SesaZleblobebis gaTvaliswinebiT, Taisuflad SeiZleba vawarmooT 75_80 aTasi tona nedli Tevzi). Aaq yvela rezervia sakuTari warmoebis produqciiT moTxovnilebis dakmayofilebisTvis.
     soflis meurneobaSi da masTan dakavSirebul dargebSi saxelmwifo programebis meSveobiT unda gaaqtiurdes sainvesticio procesebi, inovaciuri da mecnierul-teqnologiuri miRwevebis danergva.
    SesamuSavebelia agrosasursaTo seqtoris ganviTarebis xelSemwyobi da maregurilebeli sakanonmdeblo baza, ro­mel­Sic praq­ti­ku­lad mo­i­az­re­ba eko­no­mi­ku­ri me­qa­niz­mis yve­la ele­men­tis ga­aq­ti­u­re­ba.  mi­sa­Re­bia ­ka­non­eb­i: `sa­qar­T­ve­los sa­sur­sa­To uSiS­ro­e­bis Se­sa­xeb~; `mra­val­dar­go­va­ni sof­lis me­ur­ne­o­bis dac­vi­s, sursaTiT uzrunvelyofisa da vaWrobis­ Se­sa­xeb~; `ag­rop­ro­duq­ci­i­s aR­war­mo­e­bi­sT­vis sa­Wi­ro pro­duq­ci­a­ze (mom­sa­xu­re­ba­ze) fa­se­bis pa­ri­te­tis dac­vis Se­sa­xeb~  da sxva, rom­leb­mac un­da Seq­m­nas sa­ka­non­m­deb­lo garemo qve­ya­na­Si ag­ro­war­mo­e­bis aRor­Zi­ne­bi­sa da Sem­d­go­mi gan­vi­Ta­re­bi­saT­vis.
     mTav­ro­bam unda miiRos ag­ra­ru­li po­li­ti­kis axa­li kon­cef­cia swo­rad gan­sazR­v­ru­li pri­o­ri­te­te­biT, ro­mel­Sic ara ub­ra­lod ag­ra­ru­li, ara­med uf­ro far­To, _ sof­lis, ro­gorc te­ri­to­ri­u­li er­Te­u­lis, gan­vi­Ta­re­bis _ po­li­ti­ka igu­lis­x­me­ba, anu Se­a­xa­mos er­T­ma­neT­Tan ag­ra­ru­li, so­ci­a­lu­ri da yo­fi­Ti prob­le­me­bis kom­p­leq­su­rad ga­daW­ra.
   soflis meurneobis ganviTarebis ZiriTadi prioritetuli mimarTulebebis gansazRvrisas mTeli yuradReba unda mieqces iseTi kulturebis (dargebis) warmoeba-ganviTarebas, romliTac SegveZleba `saqveyno da Sinaur vaWrobaSi Tavis gamoCena da ekonomikuri sargeblis miReba~ (i. WavWavaZe).
   xe­li un­da Se­ewyos sa­xel­m­wi­fos ga­daq­ce­vas qvey­nis sof­lis me­ur­ne­o­bis pro­duq­ci­is ara mar­to mTa­var dam­k­ve­Tad, ara­med mTa­var myid­ve­lad da ga­ma­na­wi­leb­la­dac im Sem­Tx­ve­va­Si, Tu ­­ saWiro iq­ne­ba ba­zar­ze mdgo­ma­re­o­bis sta­bi­li­zacia.
   soflis meuneobaSi arsebuli sistemuri krizisis daZlevis mnivnelovan gzas mosaxleobaSi codnis deficitis aRmofxvra warmoadgens. rac SesaZlebelia msoflioSi aprobirebuli ,,swavleba_konsultireba_ danergvis” sqemis gamoyenebiT. mis dafinansebas axdens saxelmwifo. midgoma aseTia: xarjebi, romelsac eweva saxelmwifo mewarmeTa ganaTlebasa da konsultirebaze gacilebiT naklebia imasTan SedarebiT, rasac mdgomareobis  gaumjobesebis Sedegad biujetSi Seitanen soflis mewarmeebi.
   soflis meurneobis produqciis warmoebisa da realizaciisadmi saxelmwifos dRevandeli damokidebulebis SenarCunebis pirobebSi, Seqmnili mdgomareobidan gamosvlis gzad warmoebuili produqciis formaluri Sesyidvis organizeba unda miviCnioT. aq saubaria produqciis Sesyidvis msoflioSi aprobirebuli formebis gamoyenebaze. magaliTad, rogoricaa marvcleulis Sesyidva serTificirebuli sawyobebis meSveobiT, romelSic sami subieqti monawileobs: glexi (fermeri), serTificirebuli sawyobis mesakuTre da komerciuli banki (an sxva tipis sakredito dawesebuleba).
   CamoTvlil prioritetebs interesTa konfliqti faqtobrivad ar gaaCnia da amdenad, maqsimaluri sinergiuli efeqti yvela maTganis mxolod srulad, sistemu rad ganxorcielebis SemTxvevaSia mosalodneli.
Aamrigad, SeiZleba CamovayaliboT agrobiznesis ganviTarebis xelSemwyobi (produqciis warmoebis, fasebis sworad gansazRvrisa da realizaciis) sami ZiriTadi piroba:
_ bazrebTan kavSiri da konkurencia;
_ ganviTarebuli agraruli servis struqturebi (romlebic emsaxurebian fermerebs, maT gaerTianebebs warmoebis ganviTarebaSi);
_ kreditebis xelmisawvdomoba.
    dasasrul, saerTaSoriso safinanso organizaciebTan da megobar qveynebTan TanamSromlobaSi, mTavari adgili unda mieniWos agrobiznesis dargebSi dakreditebis, produqciis warmoebis, gadamuSavebisa da realizaciis programebis, sabazro maregulirebeli struqturebis dafinansebis sakiTxs.   
    saxelmwifos maregulirebeli roli xels Seuwyobs agrarul seqtorSi meurneobriobisTvis saWiro pirobebisa da ekoniomikuri stimulirebis meqanizmis Seqmnas, aRwarmoebis masStabebis gadidebas da konkurentuli garemos formirebas, romelic myar garantiebs Seqmnis kooperatiuli gaerTianebebis Camoyalibebis, sasursaTo uSiSroebis problemis gadaWris  da soflad yofa-cxovrebis aRorZinebisaTvis.
    dasaxuli amocanebis sistemuri gadawyveta gadaudeblad moiTxovs agromewarmeebTan da agrarul mecnierebasTan partniorobas, agrowar- moebisadmi mxardaWeras, Sesatyvisi ekonomikuri garemos formirebas (axali sameurneo sistema, struqtura, strategia, taqtika, kadrebis neba,  kadrebis swavleba), dargobrivi struqturis Camoyalibebas, samecniero-kvleviTi samuSaoebis mimarTulebaTa gardaqmnas, mecnierul-teqnikur-teqnologiuri progresis miRwevebis danergvas, rac  ZiriTadad mTavrobis nebazea  damokidebuli.
     sa­qar­T­ve­los eko­no­mi­ku­ri (maT So­ris sa­sur­sa­To) uSiS­ro­e­ba da­mo­ki­de­bu­li iq­ne­ba sa­ku­Ta­ri Sro­miT Seq­m­nil ga­ran­ti­a­ze, rom qar­T­ve­li ka­ci da­ub­run­de­ba, aaRor­Zi­nebs so­fels da Sim­Si­liT ar mok­v­de­ba. xal­xu­ri Tqmu­le­ba gve­ub­ne­ba: `sof­lad nu Cah­k­lav si­cocx­les, qa­la­qi wag­vix­de­bao.~ es mudam un­da gvax­sov­des!




[1] mamukelaSvili d., koRuaSvili p. _ Temis samewarmeo mobilizacia. J. biznesi da kanonmdebloba, ivnisi 2010
[2] koRuaSvili p. _ agraruli reforma: Sedegebi da perspeqtivebi, Tb., 1998
[3] koRuaSvili p. _ saqarTvelos sasursaTo uSiSroeba: realoba da prognozebi, `kolori~, Tb., 2004
[4] koRuaSvili p. zibzibaZe g. _ soflis meurneobis ekonomika, Tsu, Tb., 2006
[5] p. koRuaSvili. T. kunWulia _ specialuri agrosakredito sistemis Seqmnisa da saxelmwifo regurilebis sakiTxisaTvis. J `ekonomika~, Tb., 2002 #1-2

No comments:

Post a Comment