კონფერენციაზე: "ქართული სოფელი: პრობლემები და პერსპექტივები", მოხსენება გააკეთა paata koRuaSvilმა
(Tsu, profesori, emd, saqarTvelos
soflis meurneobis mecnierebaTa akademiis wevri)
rogor avaRorZinoT qarTuli sofeli
(sruliad saqarTvelos kaTolikos-patriarqis, uwmidesisa da unetaresis ilia meoris, kidev erT axal saSviliSvilo iniciativasTan dakavSirebiT)
`ekonomikuri gaZlierebisaTvis Cvens sofels bunebisagan TiTqmis ara aklia-ra, zomieri nel-Tbil hava, nayofieri da TiTqmis yvelafris uxvad momcemi miwa, momaswavebelni arian imodena simdidrisa, ramodenic saWiroa, rom erma umtkivneulod Tavi irCinos da yovel sferoSi Ronivrad gaiwiv-gamoiwios warmatebisa da keTilmdgomareobisaTvis... Znelia Cvenis glexkacisaTvis adgilidam daZvra. amitomac iSviaTia CvenSi ubinaod tantali da sul cnobili ar aris erTgvari danaSauli, romelsac `mawanwaloba~ hqvian. amitomac CvenSi binadars mcxovrebs `mkvidri~ hqvian da ara `mdgmuri~, rogorc zogierT enaSia... mTavrobas imisTana wyobileba unda hqondes, rom erTis gziT Tavisi xalxis meurneobis namdvils, utyuars da aucilebel saWiroebas dRemudam hgrZnobdes, da meores gziT – mzad iyos fuliT, codniT, rCeviT dauyovnebliv Semweoba miaSvelos iq mainc, saca kerZo pirTa SeZleba ver gawvdeba...daniSnuleba saadgilmamulo kreditisa gankargebaa mamul-dedulisa, gaZliereba miwaTmoqmedTa Ronisa da momcemlobisa... Cven marto imas unda vecadoT, puri imdeni moviyvanoT, rom sasyideli ar gagvixdes da Cvens Sinaur bazars eyos.~
ilia WavWavaZe
AA Tanamedrove msoflioSi wvrili fermebi, rogorc wesi, ver uzrunvelyofen maT mflobelebs cxovrebisTvis sakmarisi SemosavlebiT da fermerebi iZulebulni arian, damatebiTi Semosavlebi saqmianobis sxva sferoebSi eZebon.
evrokavSiris qveynebSi gasuli saukunis 90-ian wlebSi Catarebulma gamokvlevebma aCvena, rom fermerTa saerTo ricxvis 70 procents ar hqonda sxva dasaqmeba, garda sakuTari fermisa, xolo im fermerTa ricxvi, romlebsac sxva Semosavali fermis gareT ganxorcielebuli saqmianobidan hqonda, 23 procents Seadgenda.
bolo periodSi aSkarad gamoikveTa fermerul meurneobebSi dasaqmebulTa ricxovnobis Semcireba, rac xdeba rogorc fermerTa ricxvis SemcirebiT, aseve yofili fermerebis arasasoflo seqtorSi dasaqmebiT.
agraruli seqtoridan fermerebis da maTi ojaxis wevrebis arasasoflo seqtorSi samuSaod gadasvlis tendencia aiZulebs saxelmwifos, SeimuSaos ara ubralod agraruli, aramed ufro farTo, soflis, rogorc teritoriuli erTeulis ganviTarebis politika anu daakavSiros erTmaneTTan socialuri da yofiTi problemebi da gamoZebnos maTi kompleqsurad gadaWris saSualebebi. es uzrunvelyofs fermerTa da maTi ojaxis wevrTa adgilze dasaqmebas rogorc fermaSi, aseve damatebiT axlad Seqmnil samuSao adgilebze, soflis da iq Seqmnili xelovnuri Tu bunebrivi landSaftebis SenarCunebas.
adgilebze soflis mosaxleobis dasaqmebis mizniT, gansakuTrebiT gavrcelebul da efeqtur formas kvebisa da gadammuSavebeli mrewvelobis sawarmoTa qselis ganviTareba warmoadgens. soflis meurneobis produqciisa da nedleulis warmoebis adgilebSi aseTi sawarmoebis ganviTareba gamarTlebulia rogorc ekonomikuri (warmoebis miaxloeba gadamuSavebasTan an piriqiT), aseve soflad arsebuli samuSao Zalis racionaluri gamoyenebis TvalsazrisiT (sasoflo-sameurneo warmoebaSi sezonurobis gaTvaliswinebiT).
garda amisa, sul ufro farTod inergeba mwvane turizmi, sacxenosno sporti da sxva arasasoflo-sameurneo dasaqmebis sferoebi. sayuradReboa isic, rom Tanamedrove tipis Cqarosnuli gzebis mSeneblobiT soflis mosaxleobis sul ufro did nawils uCndeba saSualeba aqtiurad Caebas axlomdebare qalaqebis an msxvili samrewvelo obieqtebis sameurneo cxovrebaSi.
A evrogaerTianebis arsebobis oTxi aTeuli wlis manZilze, soflis meurneobis ganviTarebis saerTo politikis realizaciis Sedegad, moxerxda dasaxuli miznebis umravlesobis miRweva. aRsaniSnavia, rom fermerebis Semosavali mniSvnelovnad gaizarda da rig qveynebSi kidec gadaaWarba arasasoflo seqtorSi dasaqmebulTa Semosavlebs. gadauWrelia soflis meurneobisa da kvebis produqtebis fasebis daregulirebisa da resursebis efeqturi gamoyenebis sakiTxi.
evrogaerTianebis soflis meurneobis ganviTarebis saerTo politika orientirebulia:
– Sida da gare bazrebze soflis meurneobis produqciis konkurentunarianobis amaRlebaze;
– sasoflo-sameurneo sawarmoTa (fermerul meurneobaTa) saTanado SemosavlebiT uzrunvelyofaze;
– fermerebisaTvis xelsayreli pirobebis Seqmnaze, damatebiT dasaqmebasa da Semosavlebis sxva wyaroebiT uzrunvelyofaze;
–sasoflo-sameurneo axali teritoriebis ganviTarebis politikis SemuSavebaze;
– soflis meurneobis politikis farglebSi ufro meti struqturuli da garemosdacviTi RonisZiebebis gatarebaze;
– sursaTis xarisxisa da usafrTxoebis gaumjobesebaze;
– soflis meurneobis kanonmdeblobis gamartivebasa da misi gamoyenebis decentralizaciaze.
evrokavSiris dRevandeli agraruli politika warmoadgens erTgvar etalons gaerTianebis arawevri qveynebisTvis da amdenad, misi gaTvaliswineba mniSvnelovnad gamoadgeba Cvens qveyanasac. saqarTvelos udavod aqvs soflis meurneobis ganviTarebis didi potenciali, romlis amoqmedeba unda gaxdes, misi agraruli politikis ZiriTadi mizani.
saqarTvelos ekonomikuri ganviTarebis sasurvelsa da SesaZlebel mimarTulebaze seriozuli msjelobis konteqstSi cxadi aris mxolod ori ram. pirveli _ rogori ar unda iyos saqarTvelos ekonomikuri politika, da meore: romelia da rogoria saqarTvelos ekonomikuri momavlis (ganviTarebis) yvelaze sasurveli saxe.
sasurvelia saqarTvelos gardaqmna maRalganviTarebul agrarul-industriul qveynad, romelic TviTon daikmayofilebs Tavis sasursaTo da sxva saarsebo moTxovnilebebs, eqneba dadebiTi saldo partnior qveynebTan vaWrobaSi da eqsportis sagnad _ mecnierebatevadi samrewvelo, mecnieruli da maRali xarisxis soflis meurneobis produqcia. es sasurveli mimarTuleba gulisxmobs saqarTvelos uSiSroebasac anu misi ekonomikuri sicocxlisunarianobis garantirebul SenarCunebadobasac gare Zalebis nebisagan damoukideblad.
sasoflo-sameurneo warmoeba saqarTvelos mTavrobam unda aRiaros, rogorc ekonomikis gansakuTrebuli, prioritetuli dargi, romelsac strategiuli mniSvneloba gaaCnia.
mTavrobis kompetenturoba da agrosasursaTo procesebSi misi Carevis xarisxi, mimarTuleba da done (maregulireblis roli) gadamwyveti faqtoria qveynis SimSilisgan gadarCenaSi.
dRes saqarTvelos ar gaaCnia agrosasursaTo seqtoris ganviTarebis strategia. amitomac calkeuli saxis erTjeradi daxmarebebi (sasuqi, sawvavi, sasoflo-sameurneo teqnika da sxva), ver aRwevs sasurvel Sedegs, raდგან, mas ara dargis ganviTarebisTvis, aramed, piar-aqciebisTvis mimarTaven.
finansuri, ekonomikuri, sawarmoo da socialuri momsaxurebis gareSe, mTavrobis warmmarTveli orientirebisa da adgilobrivi TviTmmar- Tvelobis gareSe darCenili qarTuli sofeli kargavs istoriul, geografiul, demografiul, ekonomikur da socialur funqciebs, rac soflis ganviTarebis msoflio politikas ewinaaRmdegeba.
dacarielebuli soflebis aRorZineba da qveynis fexze wamoyeneba, soflis meurneobis aRorZinebiTaa dasawyebi. Zlieri sofeli, globaluri ekonomikuri krizisis fonze, qveyanas, da Sesabamisad qalaqsac daapurebs da gadaarCens!
soflis, rogorc teritoriuli erTeulis ganviTarebis gareSe (institucionaluri da infrastruqturuli mowyoba _ gza, wyali, eleqtroenergia, jandacva, baga-baRebi, skolebi, bibleoTekebi, klubebi, kavSirgabmuloba, transporti, dasaqmeba da sxv.), qarTul sofels dacla, anu mosaxleobis masobrivi emigracia emuqreba. Tu dRes moqmedi uaryofiTi tendenciebi SenarCunda, mokle xanSi aRar gveqneba aramarto formaluri soflis meurneoba (agrosasursaTo seqtori), aramed, TviT sofelic ki, romlis gareSe warmoudgenelia, mTavrobis mier deklarirebuli, imedis momcemi kurortebisa da turizmis (m.S. eqstremaluri) ganviTareba.
gasaTvaliswinebelia isic, rom msoflioSi `iafi sakvebis~ epoqa dasrulda (sursaTze fasebi gaormagda, gaeros prognoziT 50 qveyanaSi mosalodnelia sasursaTo buntebi. fasebi kidev 40% gaizrdeba wlisbolomde m.S. saqarTveloSi, sadacAagraruli krizisi kidev ufro gaRrmavdeba), Rarib qveynebSi sursaTis importi izrdeba, xolo saerTaSoriso operaciebi sasursaTo daxmarebaze, mcirdeba. AamasTan unda iTqvas, rom amJamad dedamiwaze ar arsebobs da albaT arc uaxloes periodSi gamoinaxeba sasursaTo uzrunvelyofis globaluri problemis gadawyvetis universaluri meqanizmi (modeli). am problemis simZime dResac da momavalSic, erovnul doneze gadasawyveti iqneba.
materialuri warmoebis sxva dargebSi gamoyenebuli Sromisagan gansxvavebiT agrarul sferoSi gamoyenebuli Sroma nakleb mobiluria, anu aq dasaqmebuli saojaxo meurneoba araadekvaturi siCqariT reagirebs sabazro koniunqturis nebismier cvlilebaze. amis mizezia ara marto soflis meurneobis produqciis warmoebis SedarebiT grZelvadiani cikli, aramed soflad cxovrebis wesi, Cveulebebi, sacxovrisTan da miwasTan (`adgilis kacis~_mkvidri miwaTmoqmedis) damokidebulebis mudmivi kavSiris tradicia. amis gamo, xSiria faqtebi, roca wlebis ganmavlobaSi permanentulad klebadi mosavlis miRebis SemTxvevaSic ki, saojaxo meurneobebi agrZeleben funqcionirebas urTierTsolidaruli anu urTierTdaxmarebis principis safuZvelze. swored es principia TiToeuli calke aRebuli saojaxo meurneobis xangrZlivvadiani sicocxlis- unarianobis saZirkveli.
saqarTvelos aqvs Sesabamisi biogeoklimaturi pirobebi, agraruli potenciali da sxva komponentebi (m.S. geopolitikuri), romlebic aucilebelia mosaxleobis sasursaTo TviTuzrunvelyofisaTvis. amasTan, is gamoirCeva imiTac, rom aq adamianis kvebisaTvis aucilebeli TiTqmis yvela saxeobis produqtis warmoebis SesaZlebloba da sakmarisi rezervia. agromeurneobis swori gaZRolis SemTxvevaSi saqarTvelos SeuZlia gamokvebos araTu qveyanaSi dRes arsebuli mosaxleoba, aramed 10-12 milioni adamiani. es niSnavs, rom racionaluri agraruli politikis gatarebis SemTxvevaSi SegviZlia sasursaTo uSiSroebis miRweva samamuli agrowarmoebis produqciiT.
F agrosasursaTo seqtori mosaxleobis dasaqmebisa da Semosavlebis zrdis saukeTeso saSualebaa. mis ganviTarebaze msjelobisas yuradReba unda mivaqcioT ara sxva qveynis gamocdilebas, aramed am gamocdilebis CvenTan gamoyenebis SesaZleblobas, qarTuli soflis specifikis gaTvaliswinebiT. niSandoblivia isic, rom qarTuli produqcia, mcire gamonaklisis garda, arakonkurentunariania rogorc Siga, ise, gare bazarze. saqme imaSia, rom qarTvel agromewarmes dakarguli aqvs sursaTis warmoebis ekonomikuri stimuli _ saxnavebisa da baR-venaxebis 60%_mde mitovebulia da ukeTes SemTxvevaSi saZovris funqcias asrulebs.
saqarTvelos sagareo vaWrobis balansis deficitis mniSvnelovani odenoba dReisaTvis sursaTis importze modis (2008 wels saqarTveloSi Semotanes 942 mln aSS dolaris sasursaTo produqcia, maSin, roca wina wlebSi igi 500_200 milionis farglebSi meryeobda). importze aseTi damokidebuleba, agraruli politikis Secdomad unda iqnes miCneuli. saqme exeba dargs, romelic mwvave krizisSia da glexkacs, romelsac araviTari ekonomikuri stimuli ar gaaCnia muSaobisTvis, Tumca swored is qmnis adamianTa saarsebo sakveb produqtebs da swored mis mier Seqmnili produqciis deficitis gamo aris krizisi.
Seqmnili krizisuli mdgomareobis ekonomikuri analizi gviCvenebs, rom problemaTa gadawyveta ver moxerxdeba mxolod agroseqtoris farglebSi, radganac igi moiTxovs kompleqsur RonisZiebaTa sistemis SemuSavebas da ganxorcielebas. maTi gadaWrisTvis saWiroa mTavrobam (soflis meurneobis saministrosTan) Seqmnas agraruli politikis erovnuli sabWo, xeli Seuwyos erTiani agrosasursaTo sistemis ganviTarebisTvis aucilebel sawarmoo da arasawarmoo infrastruqturis formirebas, uzrunvelyos saxelmwifo subsidiebis gamoyeneba (rac ar ewinaaRmdegeba vaWrobis msoflio organizaciis (vmo) xelSekrulebas, romelic iZleva damatebiTi gamonaklisis daSvebis SesaZleblobas Semdeg SemTxvevaSi: a) rodesac ama Tu im produqtze daxmarebis mTliani moculoba ar aRemateba warmoebuli produqciis mTliani Rirebulebis 5%; b) aseve mxardaWeris saerTo valdebulebebSi ar CaiTvleba is daxmareba, romelic mimarTulia ara romelime produqtis warmoebaze, aramed mTlianad soflis meurneobis ganviTarebaze.Aam SemTxvevaSi daxmarebis moculoba ar unda aRematebodes soflis meurneobis produqciis mTliani Rirebulebis 5%. saqarTvelos mieca ufleba gamoiyenos agraruli seqtoris mxardasaWerad 150-200 mln dolaris eqvivalenturi saSualebebi, vmo-Si gawevrianebis wlisaTvis qveyanaSi warmoebuli mTliani Sida produqtis gaTvaliswinebiT), Camoayalibos saxelmwifo maregulirebeli (Camrevi) samsaxurebi (administraciul-komerciuli funqciiT) marcvlis, mevenaxeoba-meRvineobis, rZisa da xorcis warmoebis sferoSi. unda ganaxorcielos samamulo agraruli bazris dacva, mxari dauWiros soflad saqonelmwarmoebelTa ekonomikuri stimulirebis amaRlebas safinanso, sakredito, sadazRvevo, sagadasaxado da sxva berketebis gonivruli gamoyenebiT.
soflad yofa-cxovrebis aRorZinebis, glexkacis adgilze damagrebisa da agromeurneobis ganviTarebis strategiul amocanad unda ganisazRvros: soflad realuri TviTmarTvelobis damkvidreba, Temis (soflis), samewarmeo mobilizaciis programis SemuSaveba da ganxorcieleba, agraruli da sasursaTo warmoebis Tanamedrove teqnikiTa da teqnologiebiT aRWurva, soflis meurneobis produqciis mwarmoebelTa da gadammuSavebel sawarmoTa horizontaluri da vertikaluri integracia, fermerTa Semosavlebis zrda, sasursaTo produqciisa da nedleulis warmoebis raodenobriv-xarisxobrivi maCveneblebis gaumjobeseba, fermerTa (m.S. dargobrivi) kavSirebis, asociaciebis formireba soflis, raionisa da mxaris doneze.
soflis meurneobisa da gadammuSavebeli mrewvelobis efeqtiani funqcionirebis aucilebel pirobas maTi urTierTintegracia warmoadgens. integrirebis optimaluri formebisa da maTze damyarebuli socialur-ekonomikuri ganviTarebis efeqturi modelebis Ziebas socialur solidarobaze dafuZnebuli meurneobriobis axali formebis damkvidrebasTan mivyavarT, romelTa Soris Temis, soflis samewarmeo mobilizaciიs sakiTxs, koopirebis sxva formebTan erTad prioritetuli mniSvneloba eniWeba.
M „Temis samewarmeo mobilizaciis programa“ exeba soflad koopera- ciuli urTierTobebisa da dargTaSorisi integraciis ganviTarebas. saTemo kavSirebis egidiT moxdeba adgilebze arsebuli inteleqtualuri, sameurneo da organizaciuli mowyobis umniSvnelovanesi resursebis sruli warmoCena da agreTve produqciis warmoebis, gadamuSavebisa და realizaciis erTiani ciklis Seqmna. saboloo produqciis realizaciidan miRebuli Semosavlebi mTlianad Temis mosaxleobis sakuTrebas warmoadgens, saidanac isini TviTonve gansazRvraven Sesabamisi materialuri saxsrebis aRwarmoebaze da saerTo socialuri problemebis mogvarebaze mimarTvis sakiTxs. Temis samewarmeo mobilizaciis ganxorcielebis Sedegad moxdeba qveynis mosaxleobis mniSvnelovani nawilis Semosavlebis mkveTri zrda da socialur-ekonomikuri mdgomareobis სწრაფი gaumjobeseba.
saTemo organizacia (kavSiri) aerTianebs erT konkretul teritoriaze mcxovreb adamianebs TavianT sofelSi an ubanze arsebuli problemebis gadaWris mizniT. misi wevrebi arCeuli arian am teritoriaze mcxovrebTa umravlesobis mier, romlebic TavianT saqmianobas gegmaven da axorcieleben mocemuli Temis mosaxleobasTan erTad.
saTemo organizaciebs SeuZliaT aRZran sazogadoebrivi aqtivoba im sferoebSi, romlebic uaRresad mniSvnelovania saxelmwifosaTvis da sadac amgvari aqtivobis intensiuri ganviTareba bunebrivad, sxvadasxva pirobis gamo jer-jerobiT ar aris mosalodneli. am organizaciebis muSaobis stili moqnili da dRevandeli moTxovnilebebis Sesabamisia. saxelmwifom aucileblad unda gaiTvliswinos es Zala, rogorc realurad moqmedi Zlieri elementi da sando partniori mwvave problemebis gadaWrisas. mTavrobam unda irwmunos, rom qveynisaTvis aqtualuri sakiTxebis mogvareba sazogadoebrivi (kooperaciuli) seqtoris mier, romlis mniSvnelovan nawils saTemo organizaciebi warmoadgens, SesaZlebelia. is umTavresi, rasac xelisufleba moipovebs sazogadoebriv (kooperaciul) organizaciebTan jansaRi TanamSromlobis pirobebSi, iqneba sazogadoebis im mravalricxovani nawilis ndoba da pativiscema, romlis interesebis dasacavadac aris mowodebuli arasamewarmeo seqtori Cvens qveyanaSi.
swored sazogadoebriv cxovrebasTan organulad Serwymul saTemo organizaciebs yvelaze metad xelewifebaT Temis mosaxleobis Tanamonawileobis Rrmad gaazrebuli proeqtebis saSualebiT moaxdinon adgilebze realurad arsebuli inteleqtualuri, sameurneo da organizaciuli mowyobis umniSvnelovanesi resursebis mTliani warmoCena da gamoyeneba, romlis Sedegadac garedan finansur daxmarebasa da sxva saxis RonisZiebebs SeeqmnebaT warmatebiT ganxorcielebis obieqturi safuZvlebi. Temis mobilizacia SeiZleba gaxdes mrewvelobis, soflis meurneobisa da energetikis tradiciuli dargebis axleburi organizaciuli mowyobis, misi efeqtianoobis amaRlebisa da Sesabamisad Temis wevrTa Semosavlebis mniSvnelovani zrdis realuri meqanizmi, rac Tavis mxriv warmoadgens mosaxleobis socialuri ganviTarebis Zlier safuZvels.
Temis samewarmeo mobilizaciis programis ganxorcielebis mosalodneli zogierTi Sedegi:
- samewarmeo saqmianobis marTvisa da funqcionirebis civilizebuli formebis danergva da ganviTareba;
- Temis wevrebis mier realuri TviTmmarTvelobis yvela komponentis: TviTanazRaurebis, TviTregulirebisa da TviTkontrolis ganxorcieleba;
- soflis meurneobis saerTo produqciis warmoebis sferoebSi mosaxleobis masobrivi dasaqmeba;
- saqarTvelos mxareebis ekonomikuri da socialuri ganiviTareba;
- sazogadoebaSi socialur-ekonomikuri polarizaciis donis Semcireba;
- saTemo kavSirebis saSualebiT soflis meurneobis saerTo produqciis warmoebis mizniT Temis wevrTa kooperireba;
- Temis mosaxleobis Semosavlebis mniSvnelovani zrda da aqedan gamomdinare, maTi saerTo socialuri problemis mogvareba;
- produqciis warmoebisa da gadamuSavebis integrirebuli sistemebis Seqmna;
- efeqturi marketinguli da sadazRvevo sistemebis formireba;
- soflis, rogorc teritoriuli erTeulis daCqarebuli da kompleqsuri ganviTareba;
- produqciis falsifikaciasa da korufciis gamovlinebebTan brZolis adeqvatur RonisZiebaTa gatareba;
- mosaxleobis samewarmeo kulturisa da ganaTlebis donis amaRleba;
Temis samewarmeo mobilizaciis ganxorcielebis Sedegad qveynis mosaxleobis mniSvnelovani nawilis Semosavlebi mkveTrad gaizrdeba, gaumjobesdeba saerTo socialur-ekonomikuri mdgomareoba. amitom, am proeqts eqneba magaliTis Zala sxva TemebisTvisac. Tavis mxriv, saTemo organizaciis efeqtiani funqcionireba ganisazRvreba im materialuri resursebiT, romelic warmoiSveba konkretuli sameurneo proeqtis ganxorcielebiT. swored amitom, Temis samewarmeo mobilizaciis proeqtebs SeeqmnebaT realuri sicocxlisunarianobisa da mdgradi ganviTarebis obieqturi safuZvlebi.
xelisuflebis nebis pirobebSi Temis samewarmeo mobilizaciis programa SesaZlebelia ganxorcieldes mTavrobis mier deklarirebuli proeqtis `asi gadammuSavebeli sawarmo soflad~ farglebSi[1].
qarTveli xalxis istoriulma organulma kavSirma miwasTan mniSvnelovanwilad ganapiroba qarTuli saxelmwifoebrioba, misi eTnofsi- qologiuri da eTnokulturuli safuZvlebis Seqmna da ganviTareba. miwa qarTveli glexkacisTvis ara marto warmoebis saSualebaa, aramed misi, rogorc socialur-ekonomikuri da erovnuli subieqtis, arsis ganmsazRvreli organuli nawilia. miwisagan glexkacis mowyveta gamoiwvevs ara marto misi rogorc mewarme individis funqciis mospobas, aramed, rac ufro mniSvnelovania, soflis rogorc erovnuli kulturis saZirkvlis, yofa-cxovrebis wesis Semoqmedis, Semnaxvelisa da ganmaaxleblis funqciis moSlasac.
dRes qarTveli glexkaci, rogorc miwis mesakuTre _ misi potenciuri myidveli, momxmarebeli, mflobeli da gaWirvebis gamo gamyidveli _ arakonkurentunariania mraval sxva subieqtTan mimarTebaSi. am ukanasknelebs SesaZlebelia miwis es nakveTi sxva, arasasoflo-sameurneo daniSnulebisaTvis undodeT, agarakebis agebiT dawyebuli da sxva, xriok qveynebSi wasaRebad nayofieri zedafenis moWriT damTavrebuli.
amitom, aqamde arsebuli ekonomikuri politikis fonze gansakuTrebul frTxil damokidebulebas saWiroebs miwis kerZo sakuTrebaSi gadacemis, yidva-gayidvis da giravnobis sakiTxi. seriozul gansjas moiTxovs saqmianoba, romelsac ipoTekur dakreditebaze orientirebuli safinanso organizaciebi axorcieleben. mewarmeTa sameurneo saqmianobis ganviTarebis mimzidveli iluziebis fonze, isini kreditebs gascemen miwisa da sxva likviduri ZiriTadi kapitalis giravnobiT, realur Rirebulebaze gacilebiT dabali fasiT. gadaWriT SeiZleba iTqvas, rom arsebul pirobebSi es saqmianoba SeiZleba realurad gadaiqces mosaxleobis `civilizebuli~ Zarcvis kidev erT «efeqtian» meqanizmad, qveynis erovnuli interesebisaTvis yvelaze mZime SedegebiT, radgan gancalkevebuli, individualur samewarmeo saqmianobas miuCveveli, sxvadasxva xasiaTis mraval Siga Tu gare problemebTan dapirispirebuli, saWiro xelSewyobas mowyvetili glexebi umetes SemTxvevaSi ver axorcieleben warmatebiT TavianT sameurneo saqmianobas. amitom, isini iZulebuli xdebian ukiduresi gaWirvebis gamo, gayidon an samewarmeo saqmianobis gamosworebis imediT daagiravon maT sakuTrebaSi arsebuli miwa, rasac Tan axlavs maTTvis gamousworebeli Sedegebi da risi gamarTlebac saqarTveloSi miwisa da ipoTekuri kreditebis bazris ganviTarebis argumentebiT, ra Tqma unda, dauSvebelia.
mimdinare periodSi miwis yidva-gayidvisa da giravnobis sakiTxs, rogorc socialur-ekonomikuri, aseve udidesi erovnuli mniSvneloba aqvs. ar SeiZleba ar gavixsenoT XIX saukunis bolosa da XX saukunis dasawyisis istoriuli magaliTi saqarTvelos cxovrebidan, roca qveyanaSi kerZo miwebis umravlesoba mevaxSeTa marwuxebSi iyo moqceuli. araviTar SemTxvevaSi ar SeiZleba imis daSveba, rom qarTuli glexoba mowydes miwas da ar iyos misi mesakuTre. swored saTemo organizaciebs yvelaze metad xelewifebaT Seqmnan glexobis mier saerTo sameurneo saqmianobis warmatebiT ganxorcielebis safuZvlebi, rac miwis gankerZoebasTan dakavSirebul umniSvnelovanes problemas mkacri sazogadoebrivi da saxelmwifo koordinirebis CarCoSi moaqcevs.
saqarTveloSi Catarebul miwis reformasa da sawarmoTa restruq- turizacias, wvrili naturaluri da naxevrad naturaluri glexuri meurneobebis Seqmna mohyva, romelTac ara aqvT didi perspeqtivebi qveyanis sasursaTo uSiSroebis uzrunvelyofaSi. amasTan, am meurneobebs ara aqvT srulyofili materialur-teqnikuri baza, maRalmosavliani jiSis saTesle masalisa da Sxamqimikatebis SeZenis saSualebebi, moklebuli arian srulyofil servisul momsaxurebas da a.S. am da sxva problemebs es meurneobebi erTpirovnulad da damoukideblad ver wyveten, ris gamoc ver awarmoeben saWiro raodenobisa da xarisxis produqcias. Tu imasac gaviTvaliswinebT, rom saTanadod ar aris maTi urTierTobebi daregulirebuli saxelmwifosTan, bankebTan, gasaRebis obieqtebTan da sxva, gasagebi gaxdeba miwaze axlad Seqmnili meurneobriobis formebis, maT Soris glexur-fermeruli meurneobebis problemebi da savalalo mdgomareoba.[2] daqucmacebuli, soflis meurneobis sawarmoo bazis gamsxvileba-gamasiveba nebayoflobiT safuZvelze miwis wvril mesakuTreTa gaerTianebis gziT, yvela SemTxvevaSia gansaxorcielebeli.
saqarTvelos mravaldargovan soflis meurneobaSi (rasac ganapirobebs mravalferovani biogeoklimaturi pirobebi, urTulesi vertikaluri zonaloba), mcire sididis fermaTa siWarbe ar aris sagangaSo, ramdenadac qveynebis umravlesobaSi maTi optimaluri sidide adgilobrivi biogeoklimaturi pirobebiT, kulturaTa movla-moyvanis specifikurobiTa da agromravaldargovnebiT aris ganpirobebuli. mcire agromeurneobaTa efeqtianobis amaRlebis erT-erTi gza, miwaze meurneobriobis kooperatiuli formis dafuZnebaa. meurneobriobis es forma garkveulwilad xsnis rogorc miwis damuSavebis, aseve warmoebuli produqciis realizaciis problemebs da safuZvels uqmnis Semdgom etapze sasoflo-sameurneo warmoebis koncentraciis ufro maRali donis mqone samarTlebriv-organizaciuli formebis Seqmnas.
sasoflo-sameurneo kooperativebi mkacrad nebayoflobiT safuZvelze unda Seiqmnas TiToeuli monawilis mier Setanili pais (wilis) safuZvelze. maTi dafuZnebisTvis, upirveles yovlisa, saWiroa Sesabamisi sakanonmdeblo bazis SemuSaveba (kerZod, misaRebia kanoni sasoflo-sameuneo kooperativebis Sesaxeb, miwis mesakuTreTa nebayoflobiTi gaerTianebebis Seqmnis wesi da debuleba), romelSic, “mewarmeTa Sesaxeb” saqarTvelos kanoniT gaTvaliswinebuli kooperativebisagan gansxvavebiT, aisaxeba miwaze meurneobriobis am organizaciul-samarTlebrivi formis specifikuri Taviseburebani da regulirebis saSualebebi, rac saWiroa maTi normaluri funqcionirebisaTvis. kanonma “sasoflo-sameurneo kooperativebis Sesaxeb” unda daareguliros am formis sawarmoTa organizaciis, funqcionirebis, saxelmwifosTan urTierTobis (ZiriTadad gadasaxadebi) da sxva sakiTxebi.[3]
sasoflo-sameurneo kooperativebis dasafuZneblad, miwis mesakuTreTa TanamonawileobasTan erTad, yvelaze realur da pespeqtiul saSualebad, ucxouri kreditebis (SedarebiT dabali saprocento ganakveTiT) da grantebis mozidva unda iqnes miCneuli. aRniSnuli wesiT dafuZnebul sasoflo-sameurneo kooperativebs saSualeba eqnebaT SeiZinon miwis savargulebis dasamuSavebeli manqana-iaraRebi, saWiro inventari da soflis meurneobis produqciis aRwarmoebisaTvis saWiro materialuri saSualebebi (mineraluri sasuqebi, mcenareTa dacvis qimiuri saSualebebi da a.S.), Seqmnan warmoebuli produqciis realizaciis sakuTari qseli (did qalaqebSi, msxvil samrewvelo centrebSi da dasaxlebul punqtebSi) da, saboloo angariSiT, miaRwion sasoflo-sameurneo warmoebis maRal konkurentunarianobas.
kooperativs aqvs ramdenime upiratesoba, sxva organizaciul struqturebTan SedarebiT. yvelaze mniSvnelovan upiratesobas warmoadgens fermerebis mWidro da saqmiani urTierTdamokidebuleba.
dabali Semosavali fermisTvis warmoadgens did problemas. fermerTa umravlesoba saqonlis mxolod TviTRirebulebis dafarvas axerxebs. erToblivi muSaoba warmoadgens problemis mogvarebis saukeTeso saSualebas. kooperativebis Seqmna fermerebs uumjobesebs vaWrobas, xdis maT ufro TviTdajerebuls garigebis/SevaWrebis procesSi da uzrdis sabazro codnas.
kooperativi fermerebs aZlevs biznesis ganviTarebis SesaZleblobas. es aris erToblivi muSaobisa da miRebuli Semosavlis erTmaneTSi gaziarebis meqanizmi. Tumca, kooperativi ar aris warmatebis garantia, is warmoadgens saukeTeso saSualebas fermerebisTvis warmatebis misaRwevad. kooperativebis saSualebiT agraruli seqtori SeiZleba ganviTardes Zalian swrafad da fermerebs mieceT Sesrulebuli samuSaoebis gaumjobesebis saSualeba.
fermerebis TanamSromloba brkoldeba imis gamo, rom kooperativebis dafuZneba saxelmwifo struqturebis mxridan yovelgvari mxardaWerisa da konsultaciebis gareSe xdeba. Ees maorientirebeli roli soflis meurneobis saministros akisria.
soflad mcxovrebTa misaRebi pirobebis Seqmnis mizniT, aucilebelia sasoflo raionebis institucionaluri mowyoba, socialuri infrastruqturis ganviTareba, fermerTa sakonsultacio-informaciuli momsaxurebisa da winaswari gafrTxilebis (prognozirebis) sistemis Seqmna da amoqmedeba, miwis wvril masakuTreTa nebayoflobiTi gaerTianebebis Seqmna da maTi sawarmoo da marketinguli kooperireba, agroteqzoovet servisis, irigaciis da drenaJis sistemis aRdgena da ganviTareba, kreditebsa da warmoebis saSualebebze xelmisawvdomobis gazrda, urTierTdaxmarebis, kooperaciuli tipis, specialuri agrosakredito sistemis Seqmna, rasac safuZveli ZiriTadad saxelmwifom unda Cauyaros da sxva.
fermerebs, maT gaerTianebebs aucileblad esaWiroebaT specialuri agrosakredito sistemis Seqmna, radgan finansebis (kreditebis) xelmisawvdomobis gareSe meurneoba ver ganviTardeba. msoflio gamocdilebam da saqarTvelos bolo wlebis praqtikam gviCvena, rom agrokreditis sistemis (Tanamedrove agrokreditebis sistema warmatebiT moqmedebs safrangeTSi – urTierTdaxmarebis agrokrediti, aSS-Si – fermerTa sakredito sistema, germaniaSi – raifenzenis krediti, belgiaSi – brendenbondi, holandiaSi – rabobanki da a.S.) Seqmnis gareSe, mxolod komerciuli bankebi ver uzrunvelyofen agraruli seqtoris normaluri funqcionirebas da Semdgom ganviTarebas, radgan isini Tvlian, rom sasoflo-sameurneo warmoeba maTi warmatebuli saqmianobisaTvis araxelsayrelia. komeciuli bankebi gamodian im faqtidan, rom agraruli reforma jer ar damTavrebula da ar Seqmnila miwis Tavisfali bazari, Sesabamisad ar arsebobs gacemuli kreditidan mogebis an kompensaciis miRebis garantia. amas emateba iseTi mniSvnelovani ekonomikuri berketis uqonloba, rogoricaa gamarTuli sadazRveo sistema da a.S.[4]
amasTan, unda aRiniSnos, rom komerciuli bankebi da am tipis sxva struqturebi, TavianTi specifikidan gamomdinare, sabazro principebisa da mudmivi konkurenciis pirobebSi saqmianobas ageben maRal mogebaze da, rac mTavaria, Semcirebuli riskis pirobebze. amitomaa, rom yovelTvis da yvelgan isini ar warmoadgenen saimedo partniorebs. es niSnavs, rom agromwarmoeblebi kredits miiReben mxolod maSin, roca maT es naklebad sWirdebaT, anu im SemTxvevaSi, rodesac maTi finansuri SesaZleblobani, sabazro infrastruqturisa da fasebis gamo, SedarebiT damakmayofilebelia. aseTi situacia gansakuTrebiT mtkivneulia, rodesac saqme exeba e.w. nakleb- ganviTrebul qveynebs. rogorc wesi, am dros komerciuli sabanko sistema jer kidev sustia, aqtivebi mwiri, xolo gakotrebis Sansi maRali. aseT situaciebSi maTi saqmianobis prioriteti mimarTulia mxolod garantirebuli ukugebis mqone sferoebze. amitom isini Tavs ikaveben uSualod sasoflo-sameurneo warmoebaSi kapitalis dabandebisagan. swored aseT situaciaSi imyofeba dRes sqarTvelos soflis meurneoba, rac aucileblad gasaTvaliswinebelia.
sakredito resursiT agroseqtoris garantirebuli uzrunvelyofa, mxolod komerciuli dawesebulebebis gamoyenebiT, praqtikulad SeuZlbelia, radgan kerZo struqtura qveynis agraruli politikis prioritetebis ganawilebisas ver SeZlebs neitralitetisa da obieqturobis dacvas.
dasaxelebuli faqtorebisa da saqarTvelos biujetis mwiri SesaZleblobebis gaTvaliswinebiT, krizisidan gamosavali im gamocdilebis gaTvaliswineba da adgilobrivi pirobebis misadagebaa, romelic ganviTarebuli qveynebis agraruli kreditis sferoSia dagrovili. aq kargadaa Serwymuli saxelmwifo regulirebisa da kerZo institutebis muSaobis specifika. saxelmwifo regulirebasa da kontrolze agrosasursaTo seqtoris gadayvana maTi gamocdielbis mTavari monapovaria.
saqarTveloSi Seqmnili ekonomikuri mdgomareoba naTlad gviCvenebs, rom problemis realurad gadaWra SesaZlebelia mxolod specialuri agraruli sakredito sistemis (sass) formirebiT.
agraruli sakredito sistemis saerTo damaxasiaTebeli niSnebia:
pirveli, saxelmwifo mxardaWerisa da regulirebis politikis arseboba;
meore. agraruli sakredito sistemis principuli gansxvaveba Cveulebrivi sabanko-sakredito sistemisagan (rac ZiriTadad mis miznobriv xasiaTSi anu dargobriv principSi poulobs asaxvas);
mesame. agrarul seqtorTan damokidebulebasa da urTierTobaSi am sistemebs Soris mWidro urTierTkavSiri;
meoTxe. agraruli sakredito sistemis gavrcoba adgilobriv, regionul da centralur doneze;
mexuTe. TiToeuli donis funqciebis mkafiod gansazRvra da mkveTrad gamijnsa;
meeqvse. muSaobis procesSi urTierTsolidarobis principis arseboba (Tumca sxvadsxva sistemaSi es gansxvavebuli xarisxiT vlindeba).
agrokreditis sistema ar muSaobs dividendebis ganawilebaze. igi miRebul mogebas sakuTar sabrunav kapitalSi abrunebs da permanentulad zrdis sesxis gacemis masStabebs. sesxis miRebisaTvis arc materialuri garantiebia saWiro da arc winaswar Sedgenili biznes-gegma. aq mTavaria urTierToba, ndoba, pasuxismgebloba, romelsac kooperatiuli gaerTianebis, rogorc erTi ojaxis, wevroba warmoSobs.
specialuri agrosakredito sistemis formirebis Semdeg Seiqmneba realuri piroba qveynis agrosasursaTo seqtoris dafinanseba-dakreditebis mwyobri sistemis arsebobisaTvis. aseT situaciaSi, specialur sakredito sistemasTan erTad, warmoiqmneba myari pirobebi am seqtoris dakreditebaSi sxvadasxva organizaciuli struqturebis monawileobisaTvis. maT Soris mniSvnelovani iqneba: saxelmwifo biujetis, komerciuli bankebis, sadazRvevo kompaniebis, individualuri kreditorebis, urTierTdaxmarebis adgilobrivi salaroebis da sxva alternatiuli wyaroebis monawileoba.[5]
A agrokreditis sistemis Seqmna saWiroebs aucilebel regulirebasa da koordinacias, gansakuTrebiT sawyis etapze. msoflio praqtikam daadastura, rom agrarul sferoSi, perioduli xelovnuri Carevis gareSe, SesaZlebelia gamousworebeli ukuefeqtis miReba. amitom agrosasursaTo seqtoris dakreditebis sistemis Seqmnisa da procesebis regulirebis sakiTxSi saxelwifos monawileoba aucilebeli RonisZiebaa.
agrokreditis sistemis funqcionirebis mTavri mizani unda iyos agrosasursaTo seqtoris sawarmoo da arasawarmoo infrastruqturis ganviTarebisaTvis xelSewyoba; sainvesticio procesebis regulireba; Sida bazarze soflis meurneobis produqciaze moTxovnilebis regulireba; saeqsporto produqciis stimulireba da sxv.
amdenad, saqarTveloSi mewarmeobisa da agrobiznesis ganviTarebisTvis mimdinare etapze gadaudebel saWiroebas warmoadgens efeqtiani sakredito-safinanso meqanizmis Camoyalibeba. problemis gadawyveta SesaZlebelia specialuri agraruli sakredito (urTierTdaxmarebis, kooperatiuli tipis) sistemis (sass) formirebiT, romlic, erTi mxriv, daefuZneba msoflio agro- sakredito sistemis praqtikas da gamocdilebas, xolo, meore mxriv, Sejerebuli iqneba qarTuli soflis specifikasTan.
A agrokreditis sistemis SemoTavazebuli varianti warmoadgens agraruli seqtoris ZiriTadi fondebis rekapitalizaciis aqtiuri politikis gatarebis instruments. igi ZiriTadad dafuZnebulia misi wevrebis kooperirebuli saxsrebis ufro efeqtian gamoyenebaze, romelic sesxis miRebis SedarebiT gaiolebuli pirobebiT, dabali saprocento ganakveTiT, urTierTndobiT, solidaruli pasuxismgeblobisa da korufciis gamoricxviT miiRweva.
rac Seexeba dargobriv prioritetebs, aq upirvelesad yuradReba unda mieqces importCanacvlebadi da ZiriTadi sasursaTo produqtebis warmoebas (risTvisac SesamuSavebelia specialuri saxelmwifo programebi), Sefar- debiTi upiratesobis principis gaTvaliswinebiT. maT Sorisaa: marcvleuli (xorbali, simindi, qeri, Svria, Wvavi. Sesabamisi agroteqnikisa (m.S. maRali reproduqciis Tesli) da teqnologiis pirobebSi pirvel etapze (300000 ha-ze) SeiZleba vawarmooT 1,1_1,2 mln tona marcvleuli, xolo Semdgom etapze (350000-400000 ha-ze) 1,4_1,5 mln tona, m.S. xorbali moTxovnilebis (650-700 aTasi tona) 65-70% -is farglebSi (450-490 aTasi tona). miwaTmoqmedebis institutis teqnologiur rukebze dayrdnobiT Sesrulebulma gaangariSebam gviCvena, rom saqarTveloSi warmoebuli 1 tona xorbalis Rirebuleba 50-60 dolariT naklebi iqneba, dReisaTvis qveyanaSi importirebuli xorbalis fasTan SedarebiT), mecxoveleoba da misi produqcia, zeTovani kulturebi (mzesumzira, simindi, soia.). aseve: xili (m.S.subtropikuli), Txili, kakali, yurZeni, Cai, bostneul-baRCeuli (TiTqmis yvela raionSi), kartofili, abreSumi, Tafli da maTi gadamuSavebis produqtebi.
saqarTvelos ZiriTadad ekologiurad sufTa agroproduqciiT SeuZlia SeaRwios da damkvidrdes evropul bazarze, radgan, misi mciremiwianobidan gamomdinare, aqcenti unda gaakeTos ara warmoebis masStabsa da raodenobriv maCveneblebze, aramed produqciis usafrTxoebasa da xarisxobriv maxasiaTeblebze. risTvisac xeli unda Seewyos ekologiurad sufTa agroproduqciis warmoebis ganviTarebas, romlis sawarmoo baza qveynis mTeli mTianeTia.
saqarTvelos mTasa da mTiswineTSi mecxoveleobis ganviTareba qveynis erT-erTi mTavari sasicocxlo arteriis mTianeTis aRorZinebisa da Tavdacvis upirvelesi piroba iqneba (mecxoveleobis sakvebi bazisa da jogis struqturis gaumjobesebisQgaTvaliswinebiT, qveyanaSi SeiZleba viyolioT 1,7_1,8 mln suli mrp. cxvari da Txa _ zafxulSi 2,0_2,5 mln, xolo zamTarSi 1_1,5 mln suli. Aaqve unda aRiniSnos, matyliis damzadebis mniSvnelobis Sesaxeb, romlis gareSe dargis ganviTarebaze saubari metad rTuli iqneba).
gansakuTrebul yuradRebas saWiroebs iseTi swrafmwifadi da maRali ukugebis dargebi, rogoricaa mefrinveleoba (SeiZleba viyolioT 30_35 mln frTa da vawarmooT 1,300 mln cali kvercxi) da meTevzeoba (satbore meurneobaTa SesaZleblobebis gaTvaliswinebiT, Taisuflad SeiZleba vawarmooT 75_80 aTasi tona nedli Tevzi). Aaq yvela rezervia sakuTari warmoebis produqciiT moTxovnilebis dakmayofilebisTvis.
soflis meurneobaSi da masTan dakavSirebul dargebSi saxelmwifo programebis meSveobiT unda gaaqtiurdes sainvesticio procesebi, inovaciuri da mecnierul-teqnologiuri miRwevebis danergva.
SesamuSavebelia agrosasursaTo seqtoris ganviTarebis xelSemwyobi da maregurilebeli sakanonmdeblo baza, romelSic praqtikulad moiazreba ekonomikuri meqanizmis yvela elementis gaaqtiureba. misaRebia kanonebi: `saqarTvelos sasursaTo uSiSroebis Sesaxeb~; `mravaldargovani soflis meurneobis dacvis, sursaTiT uzrunvelyofisa da vaWrobis Sesaxeb~; `agroproduqciis aRwarmoebisTvis saWiro produqciaze (momsaxurebaze) fasebis paritetis dacvis Sesaxeb~ da sxva, romlebmac unda Seqmnas sakanonmdeblo garemo qveyanaSi agrowarmoebis aRorZinebisa da Semdgomi ganviTarebisaTvis.
mTavrobam unda miiRos agraruli politikis axali koncefcia sworad gansazRvruli prioritetebiT, romelSic ara ubralod agraruli, aramed ufro farTo, _ soflis, rogorc teritoriuli erTeulis, ganviTarebis _ politika igulisxmeba, anu Seaxamos erTmaneTTan agraruli, socialuri da yofiTi problemebis kompleqsurad gadaWra.
soflis meurneobis ganviTarebis ZiriTadi prioritetuli mimarTulebebis gansazRvrisas mTeli yuradReba unda mieqces iseTi kulturebis (dargebis) warmoeba-ganviTarebas, romliTac SegveZleba `saqveyno da Sinaur vaWrobaSi Tavis gamoCena da ekonomikuri sargeblis miReba~ (i. WavWavaZe).
xeli unda Seewyos saxelmwifos gadaqcevas qveynis soflis meurneobis produqciis ara marto mTavar damkveTad, aramed mTavar myidvelad da gamanawilebladac im SemTxvevaSi, Tu saWiro iqneba bazarze mdgomareobis stabilizacia.
soflis meuneobaSi arsebuli sistemuri krizisis daZlevis mnivnelovan gzas mosaxleobaSi codnis deficitis aRmofxvra warmoadgens. rac SesaZlebelia msoflioSi aprobirebuli ,,swavleba_konsultireba_ danergvis” sqemis gamoyenebiT. mis dafinansebas axdens saxelmwifo. midgoma aseTia: xarjebi, romelsac eweva saxelmwifo mewarmeTa ganaTlebasa da konsultirebaze gacilebiT naklebia imasTan SedarebiT, rasac mdgomareobis gaumjobesebis Sedegad biujetSi Seitanen soflis mewarmeebi.
soflis meurneobis produqciis warmoebisa da realizaciisadmi saxelmwifos dRevandeli damokidebulebis SenarCunebis pirobebSi, Seqmnili mdgomareobidan gamosvlis gzad warmoebuili produqciis formaluri Sesyidvis organizeba unda miviCnioT. aq saubaria produqciis Sesyidvis msoflioSi aprobirebuli formebis gamoyenebaze. magaliTad, rogoricaa marvcleulis Sesyidva serTificirebuli sawyobebis meSveobiT, romelSic sami subieqti monawileobs: glexi (fermeri), serTificirebuli sawyobis mesakuTre da komerciuli banki (an sxva tipis sakredito dawesebuleba).
CamoTvlil prioritetebs interesTa konfliqti faqtobrivad ar gaaCnia da amdenad, maqsimaluri sinergiuli efeqti yvela maTganis mxolod srulad, sistemu rad ganxorcielebis SemTxvevaSia mosalodneli.
Aamrigad, SeiZleba CamovayaliboT agrobiznesis ganviTarebis xelSemwyobi (produqciis warmoebis, fasebis sworad gansazRvrisa da realizaciis) sami ZiriTadi piroba:
_ bazrebTan kavSiri da konkurencia;
_ ganviTarebuli agraruli servis struqturebi (romlebic emsaxurebian fermerebs, maT gaerTianebebs warmoebis ganviTarebaSi);
_ kreditebis xelmisawvdomoba.
dasasrul, saerTaSoriso safinanso organizaciebTan da megobar qveynebTan TanamSromlobaSi, mTavari adgili unda mieniWos agrobiznesis dargebSi dakreditebis, produqciis warmoebis, gadamuSavebisa da realizaciis programebis, sabazro maregulirebeli struqturebis dafinansebis sakiTxs.
saxelmwifos maregulirebeli roli xels Seuwyobs agrarul seqtorSi meurneobriobisTvis saWiro pirobebisa da ekoniomikuri stimulirebis meqanizmis Seqmnas, aRwarmoebis masStabebis gadidebas da konkurentuli garemos formirebas, romelic myar garantiebs Seqmnis kooperatiuli gaerTianebebis Camoyalibebis, sasursaTo uSiSroebis problemis gadaWris da soflad yofa-cxovrebis aRorZinebisaTvis.
dasaxuli amocanebis sistemuri gadawyveta gadaudeblad moiTxovs agromewarmeebTan da agrarul mecnierebasTan partniorobas, agrowar- moebisadmi mxardaWeras, Sesatyvisi ekonomikuri garemos formirebas (axali sameurneo sistema, struqtura, strategia, taqtika, kadrebis neba, kadrebis swavleba), dargobrivi struqturis Camoyalibebas, samecniero-kvleviTi samuSaoebis mimarTulebaTa gardaqmnas, mecnierul-teqnikur-teqnologiuri progresis miRwevebis danergvas, rac ZiriTadad mTavrobis nebazea damokidebuli.
saqarTvelos ekonomikuri (maT Soris sasursaTo) uSiSroeba damokidebuli iqneba sakuTari SromiT Seqmnil garantiaze, rom qarTveli kaci daubrundeba, aaRorZinebs sofels da SimSiliT ar mokvdeba. xalxuri Tqmuleba gveubneba: `soflad nu Cahklav sicocxles, qalaqi wagvixdebao.~ es mudam unda gvaxsovdes!
No comments:
Post a Comment